įžvangėti

žvangė́ti, žvánga (žvañga. žvangi), -ė́jo.

1. skambėti, tarškėti: Ginklai, raktai, stiklai, geležys žvañga. Skambalai čia prikabinti žvánga, skamba, arkliai apvainikuoti. Iš tolo girdu, ka parvažiuo [ja] – skamba i žvánga. Žiemą važiuosi su skambalais, pasiriši i žvangė́s. Atvažiuos su kankalais, purmankoms – skambės, žvangė́s. Reikėjo grobti tus arklius, katrie žvangė́dami lėkė. O Čičinskas su draugais grįžta žvangančiais žirgais. Žvánga skamba visais kraštais, galva kelnojas. Terškia, žvanga par ūlyčią mašinos, nėr ramybės. Išeik ir paklausyk: tik žvañga žvañga. Važiuojant par brukį tie luškurai baisiai žvánga. Brikutės gražios, arklių žaržolai žvánga an kaklų arkliams. Kaklininkai lenciūginiai – tie jau žvánga, barška. Pustomas dalgis žvanga. Medaliais nusisagstęs, žvánga žvánga visas. Pentinai tokie, kad eina, žvánga taip – dzingt dzingt. O liepa mums tus kastuvų galus susikišti po pažaste, ka nežvangė́tum. Antdurs. jau kartais, sako, žvangė́s. Kur tavie pijokuo piningas žvangė́s kišenė [je] – butelis suryna. Akminis mesi į tą skylę, ka liuob nulėkti akminys žvangė́dami. Ratai kaustyti žvanga, kad važiuoji. Davainių seniūno seklyčioje žvangėjo kirviai ir pjūklai, krito plačios skiedros. Ka šaudys – langai žvangė́s. Lango stiklas trūksta, krinta ir žvanga. Žirgeliai žvengia, šoblelės žvangi, kaip kerta mūs galveles. Kardai žvangė́j [o],
kulkos ūžė, jaunų daug pražuvo. Skamba žvánga dalgelis lanko [je]. Žiba žvanga aukso žiedai an baltų rankelių. Turiu dureles girgždančias, svirnos raktelius žvangančius. | Atverki krūtinę, tylybė naktinė in žvangantį plieną kaip krintantis lašas suduš. | Linai priėję žvánga, t.  y. galvos jų. Kad žvánga an lauko [linų galvelės],
tad jau skubina raut, kad jos neišbirėtų. Kekės žvanga, vėjeliui papūtus. | Šaltis spirgina, net žvañga. Skamba ir žvanga, gaudžia varpai, liūdną ir skaudų leisdami gandą. Ten mano gimtinė ir vaikystė brangi, kur varpai kas dieną po senovei žvanga. Jei aš kalbėčia liežuviais žmonių ir angelų, o meilės neturėčia, tada būčia kaipo variu skambančiu arba cimbolu žvangančiu. Ar nori kanklių skambančių, o ar smuikelių žvángančių? Žvánga žvangalas ant aukšto kalno: sidabro galva, kanapių uodega.

2. tarškėti: Kojos gelžiniais žvangėjo. Žvangėjo pentinais antrukart praeidamas dragūnų aficierius. Lojo šuva, pašokinėdamas ir žvangėdamas retežiu.
žvángančiai. žvangančiaĩ: Žvangančiaĩ leka rūso lėktuvai.

3. skambant, tarškant važiuoti: Žvangė́ti yra važiuoti su skambalais, varpeliais. Po Kalėdų tai i žvánga piršliai. Nebžvánga į Palangą duoties i sprogti. I lauksi prisidžiovinęs abrakų, sups nesups, a žvangė́si pri baltųjų meškų (į Sibirą) .

4. triukšmingai ką daryti: Vaikiukas nu mažo pula, žvánga, mergelė juo ramesnė. Žvánga, duodas – nelabi vaikai. Anie paklydę, gyvatės, su savo tais broliais prisigėrę i žvánga po tą mišką.

5. gausti, aidėti nuo garsų. Pri kelio gyvenam, skamba žvánga – baisi vieta. Loja [šuo],
net žvánga, kad niekas neitų in mašiną. Aš išvesčiau tanciun šokt, net seklyčia žvangėt [ų]. Kap prijojau in bažnyčią, bažnyčia žvangėjo. Jojau per laukelį, laukelis žvangėjo. Kai man’ vežė per girelę, girelė žvangėjo.

6. būti labai geram, puikiam: Ištepa riebuliais, puodai net žvañga (nauji, tik padaryti) . | Prie ruso čia. žvangantỹs pinigas ej [o].

7. žvagėti 5: Jei arklio viduriai žvañga, tai [arklys] sveikas. Kaštanas nusiprunkštė, viduriai žvanga.
atžvangė́ti, atžvánga (àtžvanga), -ė́jo.

1. skambant, žvangant atvykti, atvažiuoti: Netrukus atjojo, atžvangėjo du žandaru. Netrukus vieną gražią dieną atžvangėjo į sodą storasta su dviem teisėjais. Taip velniai vėl devintoj adynoj atžvangėjo. | Pašto skambalą išgirdo atžvangant vieškeliu – ir bėgt skersai laukų.

2. su žvangalais atvažiuoti: Klausysias mergos, kas gal atžvánga. Su skambalais atžvangė́s [piršliai],
kiek visims naujynų. Atžvanga kalėdninkai. Atžvangėjo atatilindžiavo jau vakarą, temstant. Nesitikėtai dar atžvangėjo, atbarškėjo jaunosios pasekėjai: broliai, gentys ir svočia su vyru. Girda, atžvanga su visokiais skambalais didiliai didis ponas. Suplakė vaikų širdys, net ausyse aidėjo, pamačius atžvangančius vestuvininkų vežimus.
įžvangė́ti, įžvánga (į̃žvanga), -ė́jo.

1. žvangant sukristi, subirti: Įžvangė́jo langai žalčiams su visais romais.

2. žvangant įeiti, įvažiuoti: Įžvangė́jo piršliai, visa soda pri langų – kur suks. Su tankais įžvangė́jo [1940 m. ],
o nuskarę kareiveliai, pirštai iš batų išlandžioję. Tuo tarpu įžvangėjo į kiemą pačtos arkliai.
išžvangė́ti, išžvánga (ìšžvanga), -ė́jo. skambant, tarškant, su triukšmu išeiti, išvažiuoti: Išbarškėjo, išžvangė́jo – ramiai lig kito karto. Iš trobos su tuščiais kibirais rankose išžvangėjo žmona Stepunė. [Antanėlis] griebė kibirą su kaušu, išžvangėjo pro duris lyg padūkęs. Teip anie išžvangėjo su strošniu tranksmu parvesti Licipieriaus. Išžvangė́jo [baidyklė],
išejo py kareivio. Anie išejo lauk, pasikinkė arklius, išžvangė́jo. Žandarai išžvangėjo palikdami suverstus pašalius.
nužvangė́ti, nužvánga (nùžvanga), -ė́jo.

1. nuskambėti, nutarškėti: Sukrato – džan džan nužvánga piningai. Ka virto, tie akiniai nužvangė́jo. Jau nužvangėjo paskutiniai dalgiai, ir pasišiaušė dirvose ražienos. nužvanginti: Girdėjau, kaip jis nužvangėjo raktais ilgu koridoriumi.

2. nuaidėti. Ka trenks šaukštą, nužvangė́s visas kambarys. Nužvangė́s tas salionas, ka ten i tie langai, rodos, suvirpės. Švilpė smakas trigalvis, nužvangė́jo, nušvilpė visi pašaliai.

3. su žvangesiu nukristi: Vieną bobą stūmė nuo savęs ant stalo, net indai nužvangėjo. Pinigai byrėjo į jo maišą lyg į bedugnę – nužvangėdavo, nuskambėdavo ir pradingdavo. Kad be rankos jojo. kasdavo, nužvangė́davo tie piningai [į gelmes]. Su pagaliuku pastūmė, ir [raganos] grabas nužvangėjo į duobę. Jam laukan tęsiant, patrūko grandinė, ir jos apatinysis galas į skylės dugną nužvangėjo. O kad tu nužvangėtum į kiaurynes!. Davęs anus. į žemę, tie i nusìžvangėjo į pilalę.

4. žvangant, skambant nuvažiuoti: Kad nužvangė́jo, tai nužvangė́jo piršliai par kaimą. Pro šalį nužvanga tramvajus, veždamas darbininkus į fabrikų rajonus. Aš nujosiu, nužvangėsiu pas savo panelę. | Lerva nužvangėjo į savo urvą, o vaikas vėl įsirėdė į lovą.
pažvangė́ti, pažvánga (pàžvanga), -ė́jo.

1. kiek žvangėti: Dalgiai, būdavo, pažvangė́s pažvangė́s, sustoja [jaunimas] į būrį ir dainuoja.

2. sužvangėti, suskambėti: Kad duosiu su kuloku, tai kupra pažvangė́s ir nueisi paknopstais. Tiltas pažvangėjo, miltai išbirėjo.
paržvangė́ti, paržvánga (par̃žvanga), -ė́jo. žvangant, tarškant parvykti: Ana pasinešė bėgti laukan, grįžti, tik ana išgirdo, kad jau paržvánga, parvažiuo [ja] [plėšikai]. Ką tiktai jiems sugulus, da jie tebešnekas – ir išgirdo paržvangant, parskambant. Paržvangėjo kirminų karalius, įbėgo į savo rūmus ir prašo ėsti.
pražvangė́ti, pražvánga (pràžvanga), -ė́jo. žvangant praeiti, pravažiuoti: Apsikarsto [revoliucionierius] medaliais, tik pražvánga pražvánga nosę iškėlęs. Trinkūno kumelys šešias dienas žvingaudavo laisvas miške ir tik septintą pakinkytas pražvangėdavo pagrindine miestelio gatve, drabstydamas putas į šalis.
prižvangė́ti, prižvánga (prìžvanga), -ė́jo. triukšmaujant prieiti, prigužėti: Iš visur prižvangėjo gudrių jaunikaičių.
sužvangė́ti, sužvánga (sùžvanga), -ė́jo.

1. trumpai žvangėti, žvangtelėti; imti žvangėti: Sužvangė́jo i nuskendo tie piningai. Badėm badėm su tokiu iešmu, rodos, sužvangė́jo tie piningai. Peilis iškrito vagiui iš rankos, sužvangėjęs asloje. Arklys pakratė galvą, barškuliai tik sužvangė́j [o],
subarškėj [o]. Kažkur kaimo pusėje sužvanga kalamas metalas. Pančiai sužvangėjo. Sužvangėjo stiklai ir lėkštės. Pasidarė triukšmas, stikliukai sužvangėjo. Tik sužvangė́jo, dryks prasivėrė žemė i prarijo poną. Vaikas girdi, kad kažin (kasžin) kas sužvangėjo. [Arkliai] kai galvas pakrato, žvanguliai sužvanga. Sužvangė̃s kardeliai, sudundės laukeliai. Tebus reikalo, kalavijas taip mano rankoje dar sužvangės, kaip nežvanga jaunojo rankoj. suskambėti. Nuostabiausia vaikiško gyvenimo akimirka, kai sužvangėdavo garsūs gaisrininkų varpai. Vos sužvangėjo lauke varpelis, aš šokau nuo krosnies ir jau norėjau basas bėgti į lauką grįžtančių sutikti. Kai nuvežė į bažnyčią, varpai sužvangėjo.

3. suaidėti. Visas butas tas sujuda, sužvánga, ir atsidaro durys. O kada atejo vidurnaktis, sužvangėjo ant lubų viršaus visokiais balsais. Kaip tas žiedas suskambėjo, visas dvaras sužvangė́jo.

4. žvangant suvažiuoti: Sužvangė́ [jo] suvažiavo pilnas kiemas.
užžvangė́ti, užžvánga (ùžžvanga), -ė́jo. imti žvangėti: Kasžin kuomi būtų pasibaigęs tas siautimas, jeigu tame tarpe nebūtų užžvangėjęs rėtukas. O kaipgi mes užgiedojom, pjautuvėliai užžvangėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žvangė́ti, </b>žvánga (žvañga. žvangi), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">skambėti, tarškėti: </span> Ginklai, raktai, stiklai, geležys žvañga. Skambalai čia prikabinti žvánga, skamba, arkliai apvainikuoti. Iš tolo girdu, ka parvažiuo [ja] – skamba i žvánga. Žiemą važiuosi su skambalais, pasiriši i žvangė́s. Atvažiuos su kankalais, purmankoms – skambės, žvangė́s. Reikėjo grobti tus arklius, katrie žvangė́dami lėkė. O Čičinskas su draugais grįžta žvangančiais žirgais. Žvánga skamba visais kraštais, galva kelnojas. Terškia, žvanga par ūlyčią mašinos, nėr ramybės. Išeik ir paklausyk: tik žvañga žvañga. Važiuojant par brukį tie luškurai baisiai žvánga. Brikutės gražios, arklių žaržolai žvánga an kaklų arkliams. Kaklininkai lenciūginiai – tie jau žvánga, barška. Pustomas dalgis žvanga. Medaliais nusisagstęs, žvánga žvánga visas. Pentinai tokie, kad eina, žvánga taip – dzingt dzingt. O liepa mums tus kastuvų galus susikišti po pažaste, ka nežvangė́tum. Antdurs. jau kartais, sako, žvangė́s. Kur tavie pijokuo piningas žvangė́s kišenė [je] – butelis suryna. Akminis mesi į tą skylę, ka liuob nulėkti akminys žvangė́dami. Ratai kaustyti žvanga, kad važiuoji. Davainių seniūno seklyčioje žvangėjo kirviai ir pjūklai, krito plačios skiedros. Ka šaudys – langai žvangė́s. Lango stiklas trūksta, krinta ir žvanga. Žirgeliai žvengia, šoblelės žvangi, kaip kerta mūs galveles. Kardai žvangė́j [o], kulkos ūžė, jaunų daug pražuvo. Skamba žvánga dalgelis lanko [je]. Žiba žvanga aukso žiedai an baltų rankelių. Turiu dureles girgždančias, svirnos raktelius žvangančius. | Atverki krūtinę, tylybė naktinė in žvangantį plieną kaip krintantis lašas suduš. | Linai priėję žvánga, t.  y. galvos jų. Kad žvánga an lauko [linų galvelės], tad jau skubina raut, kad jos neišbirėtų. Kekės žvanga, vėjeliui papūtus. | Šaltis spirgina, net žvañga. Skamba ir žvanga, gaudžia varpai, liūdną ir skaudų leisdami gandą. Ten mano gimtinė ir vaikystė brangi, kur varpai kas dieną po senovei žvanga. Jei aš kalbėčia liežuviais žmonių ir angelų, o meilės neturėčia, tada būčia kaipo variu skambančiu arba cimbolu žvangančiu. Ar nori kanklių skambančių, o ar smuikelių žvángančių? Žvánga žvangalas ant aukšto kalno: sidabro galva, kanapių uodega. <br/>2. <span class="explanation">tarškėti: </span> Kojos gelžiniais žvangėjo. Žvangėjo pentinais antrukart praeidamas dragūnų aficierius. Lojo šuva, pašokinėdamas ir žvangėdamas retežiu. <br/><b>žvángančiai</b>. žvangančiaĩ: Žvangančiaĩ leka rūso lėktuvai. <br/>3. <span class="explanation">skambant, tarškant važiuoti: </span> Žvangė́ti yra važiuoti su skambalais, varpeliais. Po Kalėdų tai i žvánga piršliai. Nebžvánga į Palangą duoties i sprogti. I lauksi prisidžiovinęs abrakų, sups nesups, a žvangė́si pri baltųjų meškų <span class="explanation"> (į Sibirą) </span>. <br/>4. <span class="explanation">triukšmingai ką daryti: </span> Vaikiukas nu mažo pula, žvánga, mergelė juo ramesnė. Žvánga, duodas – nelabi vaikai. Anie paklydę, gyvatės, su savo tais broliais prisigėrę i žvánga po tą mišką. <br/>5. <span class="explanation">gausti, aidėti nuo garsų</span>. Pri kelio gyvenam, skamba žvánga – baisi vieta. Loja [šuo], net žvánga, kad niekas neitų in mašiną. Aš išvesčiau tanciun šokt, net seklyčia žvangėt [ų]. Kap prijojau in bažnyčią, bažnyčia žvangėjo. Jojau per laukelį, laukelis žvangėjo. Kai man’ vežė per girelę, girelė žvangėjo. <br/>6. <span class="explanation">būti labai geram, puikiam: </span> Ištepa riebuliais, puodai net žvañga <span class="explanation"> (nauji, tik padaryti) </span>. | Prie ruso čia. žvangantỹs pinigas ej [o]. <br/>7. žvagėti 5: Jei arklio viduriai žvañga, tai [arklys] sveikas. Kaštanas nusiprunkštė, viduriai žvanga. <br/><b>atžvangė́ti, </b>atžvánga (àtžvanga), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">skambant, žvangant atvykti, atvažiuoti: </span> Netrukus atjojo, atžvangėjo du žandaru. Netrukus vieną gražią dieną atžvangėjo į sodą storasta su dviem teisėjais. Taip velniai vėl devintoj adynoj atžvangėjo. | Pašto skambalą išgirdo atžvangant vieškeliu – ir bėgt skersai laukų. <br/>2. <span class="explanation">su žvangalais atvažiuoti: </span> Klausysias mergos, kas gal atžvánga. Su skambalais atžvangė́s [piršliai], kiek visims naujynų. Atžvanga kalėdninkai. Atžvangėjo atatilindžiavo jau vakarą, temstant. Nesitikėtai dar atžvangėjo, atbarškėjo jaunosios pasekėjai: broliai, gentys ir svočia su vyru. Girda, atžvanga su visokiais skambalais didiliai didis ponas. Suplakė vaikų širdys, net ausyse aidėjo, pamačius atžvangančius vestuvininkų vežimus. <br/><b>įžvangė́ti, </b>įžvánga (į̃žvanga), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">žvangant sukristi, subirti: </span> Įžvangė́jo langai žalčiams su visais romais. <br/>2. <span class="explanation">žvangant įeiti, įvažiuoti: </span> Įžvangė́jo piršliai, visa soda pri langų – kur suks. Su tankais įžvangė́jo [1940 m. ], o nuskarę kareiveliai, pirštai iš batų išlandžioję. Tuo tarpu įžvangėjo į kiemą pačtos arkliai. <br/><b>išžvangė́ti, </b>išžvánga (ìšžvanga), -ė́jo. <span class="explanation">skambant, tarškant, su triukšmu išeiti, išvažiuoti: </span> Išbarškėjo, išžvangė́jo – ramiai lig kito karto. Iš trobos su tuščiais kibirais rankose išžvangėjo žmona Stepunė. [Antanėlis] griebė kibirą su kaušu, išžvangėjo pro duris lyg padūkęs. Teip anie išžvangėjo su strošniu tranksmu parvesti Licipieriaus. Išžvangė́jo [baidyklė], išejo py kareivio. Anie išejo lauk, pasikinkė arklius, išžvangė́jo. Žandarai išžvangėjo palikdami suverstus pašalius. <br/><b>nužvangė́ti, </b>nužvánga (nùžvanga), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">nuskambėti, nutarškėti: </span> Sukrato – džan džan nužvánga piningai. Ka virto, tie akiniai nužvangė́jo. Jau nužvangėjo paskutiniai dalgiai, ir pasišiaušė dirvose ražienos. <span class="explanation">nužvanginti: </span> Girdėjau, kaip jis nužvangėjo raktais ilgu koridoriumi. <br/>2. <span class="explanation">nuaidėti</span>. Ka trenks šaukštą, nužvangė́s visas kambarys. Nužvangė́s tas salionas, ka ten i tie langai, rodos, suvirpės. Švilpė smakas trigalvis, nužvangė́jo, nušvilpė visi pašaliai. <br/>3. <span class="explanation">su žvangesiu nukristi: </span> Vieną bobą stūmė nuo savęs ant stalo, net indai nužvangėjo. Pinigai byrėjo į jo maišą lyg į bedugnę – nužvangėdavo, nuskambėdavo ir pradingdavo. Kad be rankos jojo. kasdavo, nužvangė́davo tie piningai [į gelmes]. Su pagaliuku pastūmė, ir [raganos] grabas nužvangėjo į duobę. Jam laukan tęsiant, patrūko grandinė, ir jos apatinysis galas į skylės dugną nužvangėjo. O kad tu nužvangėtum į kiaurynes!. Davęs anus. į žemę, tie i nusìžvangėjo į pilalę. <br/>4. <span class="explanation">žvangant, skambant nuvažiuoti: </span> Kad nužvangė́jo, tai nužvangė́jo piršliai par kaimą. Pro šalį nužvanga tramvajus, veždamas darbininkus į fabrikų rajonus. Aš nujosiu, nužvangėsiu pas savo panelę. | Lerva nužvangėjo į savo urvą, o vaikas vėl įsirėdė į lovą. <br/><b>pažvangė́ti, </b>pažvánga (pàžvanga), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kiek žvangėti: </span> Dalgiai, būdavo, pažvangė́s pažvangė́s, sustoja [jaunimas] į būrį ir dainuoja. <br/>2. <span class="explanation">sužvangėti, suskambėti: </span> Kad duosiu su kuloku, tai kupra pažvangė́s ir nueisi paknopstais. Tiltas pažvangėjo, miltai išbirėjo. <br/><b>paržvangė́ti, </b>paržvánga (par̃žvanga), -ė́jo. <span class="explanation">žvangant, tarškant parvykti: </span> Ana pasinešė bėgti laukan, grįžti, tik ana išgirdo, kad jau paržvánga, parvažiuo [ja] [plėšikai]. Ką tiktai jiems sugulus, da jie tebešnekas – ir išgirdo paržvangant, parskambant. Paržvangėjo kirminų karalius, įbėgo į savo rūmus ir prašo ėsti. <br/><b>pražvangė́ti, </b>pražvánga (pràžvanga), -ė́jo. <span class="explanation">žvangant praeiti, pravažiuoti: </span> Apsikarsto [revoliucionierius] medaliais, tik pražvánga pražvánga nosę iškėlęs. Trinkūno kumelys šešias dienas žvingaudavo laisvas miške ir tik septintą pakinkytas pražvangėdavo pagrindine miestelio gatve, drabstydamas putas į šalis. <br/><b>prižvangė́ti, </b>prižvánga (prìžvanga), -ė́jo. <span class="explanation">triukšmaujant prieiti, prigužėti: </span> Iš visur prižvangėjo gudrių jaunikaičių. <br/><b>sužvangė́ti, </b>sužvánga (sùžvanga), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">trumpai žvangėti, žvangtelėti; imti žvangėti: </span> Sužvangė́jo i nuskendo tie piningai. Badėm badėm su tokiu iešmu, rodos, sužvangė́jo tie piningai. Peilis iškrito vagiui iš rankos, sužvangėjęs asloje. Arklys pakratė galvą, barškuliai tik sužvangė́j [o], subarškėj [o]. Kažkur kaimo pusėje sužvanga kalamas metalas. Pančiai sužvangėjo. Sužvangėjo stiklai ir lėkštės. Pasidarė triukšmas, stikliukai sužvangėjo. Tik sužvangė́jo, dryks prasivėrė žemė i prarijo poną. Vaikas girdi, kad kažin (kasžin) kas sužvangėjo. [Arkliai] kai galvas pakrato, žvanguliai sužvanga. Sužvangė̃s kardeliai, sudundės laukeliai. Tebus reikalo, kalavijas taip mano rankoje dar sužvangės, kaip nežvanga jaunojo rankoj. <span class="explanation">suskambėti</span>. Nuostabiausia vaikiško gyvenimo akimirka, kai sužvangėdavo garsūs gaisrininkų varpai. Vos sužvangėjo lauke varpelis, aš šokau nuo krosnies ir jau norėjau basas bėgti į lauką grįžtančių sutikti. Kai nuvežė į bažnyčią, varpai sužvangėjo. <br/>3. <span class="explanation">suaidėti</span>. Visas butas tas sujuda, sužvánga, ir atsidaro durys. O kada atejo vidurnaktis, sužvangėjo ant lubų viršaus visokiais balsais. Kaip tas žiedas suskambėjo, visas dvaras sužvangė́jo. <br/>4. <span class="explanation">žvangant suvažiuoti: </span> Sužvangė́ [jo] suvažiavo pilnas kiemas. <br/><b>užžvangė́ti, </b>užžvánga (ùžžvanga), -ė́jo. <span class="explanation">imti žvangėti: </span> Kasžin kuomi būtų pasibaigęs tas siautimas, jeigu tame tarpe nebūtų užžvangėjęs rėtukas. O kaipgi mes užgiedojom, pjautuvėliai užžvangėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.