įzvanyti

.
zvãnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).

1. skambinti (ppr. varpais): Zvaniju mišių varpą, zvaną. Bažnyčia pastatyta, ir dvylika varpų joje zvanija, net visas miestas skamba. Neturtingi it teip neprieteliams linkėdamys užmoka savo klebonui, kad lieptum skambinti varpais arba zvanyti su parstojimais it žmogui mirus. O norėdamas jiems dabar daugesn pastiprinti anamui silpnamui atsimainymą žmogystės jų, jau patsai pradėjo regimai ženklus rodyt galybės savo, numirusius prikeldamas, raišus, aklus, raupsuotus pasveikindamas, teip jog ne kitaip tiktai kaip varpais zvanydamas ant jų, idant apie jį tie balsai išsinešiotų. Pilotas, pačios neklausęs, varpais liepė zvanyti ir trūbais trūbyti, idant visi žmonės susieitum. Kai įėjęs į Rymo laukus, ėmę varpai patys zvanytis.

2. duoti signalą, pranešti (varpu, skambučiu ar kt): Dvylikinis varpas, kad dvylikai zvãnyja. Zvãnija poterams kožną vakarą. Aš nebėgu, einu iš lengvo, tegul zvãnija. Jau zvãnijo dvylekai. Zvãnija ant mišių. Jau zvãnija užgavėjimuo bažninčio [je]. Ateis laikas rytmetė [je],
poterams zvãnys liuob. Tikrai, ka bažnyčio [je] su varpais zvãnys, ka ten i ten žmogų užmušo. Jau ant poterių zvãnija. Kitam [velioniui] ir zvãnydavo iš pat namų. Kartais tam varpininkuo duos ten kelias kapeikas, ka tu vėliau tezvãnyk. Girdėjo zvanijant, tik nežino, kokio [je] bažnyčio [je]. Girdi zvanyjant, ale nežino, kokioj bažnyčioj. Kurčiam kašele po ausia zvãnija. Kvailiui su kule zvanija. Durniui ir plaučiais zvanyja. Greitai mirus, bezdalai zvany [ja]. Šūdas mirė, bezdalai zvanyja (nereikia kreipti dėmesio į kalbas) . Ko čia bastais kaip dūšia nezvãnyta. Blūdinėja be kelio kaip nezvãnytas.

3. kviesti, vadinti: Į bažnyčią zvanyt. Į bažnyčią zvãnyti, vadinti. Zvanij varpas į bažnyčią, pasiprovyk, pijonyčia.

4. skambėti: Kaip jau pradės čia zvãnyti bažnyčio [je] varpai, taip iš to ežero atsilieps. Dabar mažučiai [varpai],
šūdas, dabar nesgirdžia mieste, kai zvãnija, o tie tai kad zvãnydavo, – Kavolišky girdėdavo. Kur zvanij varpeliai netraukami. Zvanija varpeliai netraukiami, grajija vargonai nespaudomi. ūžti, gausti, spengti: Čia nereikia muzikantų, mūs padlagų tenetranko, bo jau seniai grajija, ausys mūsų zvanija. Jeigu ausy zvãnija, reikia koks nors žmogus paklaust, katroj ausy, o pačiam kas nors galvot, jeigu įspės – išsipildys. Pradeda zvãnyti į pakaušį – negaliu par daug klausyties.

5. savaip skaudėti, gelti: Dešinąją koją teip kaip zvãnyte zvãnijo (, teip tympt tampt) .
apzvãnyti. apmušti: Apzvãnijo jį, ir gerai.
atzvãnyti. varpais skambinant prikelti: Nebatzvanysi, nebatgrajysi, nebatverks motušelė.
įzvãnyti. skambinant paskelbti, pranešti: Šventę įzvãnyti.
išzvãnyti

1. baigti skambinti: Ar jau išzvanijo?

2. varpais skambinant išvaryti: Saugokisi gi priviltis, jeigu tikėtumbeis, idant tave iš to, jei tave apsūdijo, nu po smerti ižzvanytų, ižkrapytų aba išrūkytų.
nuzvãnyti

1. skambinant paskelbti: Dvylikę nuzvanijo, numušė.

2. suskambėti: Tuoj varpas nuzvãnijo.

3. varpais skambinant nulydėti: Rytą girdėjau zvanijant, da pamislijau, ką čia daba nuzvãnijo.

4. skambant nutolti: Girdžiam, ka jau tie bernai mum nusizvãnija su tais dviračiais, toliausia nuvažiuoja.
pazvãnyti.

1. skambinant varpeliu duoti žinią: Anas pazvãnijo, tę pilni stalai gert, valgyt. Merga merga, – meška sako, – eik tu pati gultie po papeče ir te tau zvanelis – kai aš pašauksiu, pazvanyk.

2. varpais skambinant duoti ženklą, žinią ir pan.: Jau pazvãnijo (an poterių). O jau saulė nusileidusi, poteriams pazvãnijusi. Pazvãnija, būdavo, pusę valandos gi jau lig mišiai, tai spėdavau nueit [bažnyčion].
pérzvanyti. atskambinti, baigti skambinti: Vaikai, o dėko neduodat pietus, jug seniai párzvanijo [dvylikai].
prazvãnyti. nuskambinti: Jau girdžiu, jau tris prazvãnij [o] [laikrodis],
jau keturias prazvãnij [o],
o aš dar nė žumigę nebuvau.
suzvãnyti

1. varpeliu suskambinti: O kad buvo vakaras, atejo pirmiau kuningas, suzvanijo varpuku prie durių. Šventas Jurgis duos tau raktelį ir butelkelę, kai bėginės viena avelė nuo kitos, tai tu suzvãny rakteliu, i anos ės gražiai krūvoj.

2. paskelbti, pranešti skambinant: Štai dabar suzvanijo ant mišių. Ar jau suzvanijo?

3. skambinant sukviesti, sušaukti. .

4. imti skambėti, suskambėti: Kad nuvežė pas bažnyčią, suzvãnijo varpai. Kaip man' vežė par laukelį, varpais suzvãnijo. suskambinti: Suzvanijo visus varpus, žvakes uždegiojo.

5. sudaužyti, sumušti: Besiusdama beveik visus indus į čiuntas suzvãnijo.
užzvãnyti

1. imti skambinti, užskambinti: Anas ėmė zvanelin ažzvãnij [o].

2. skambinti už mirusįjį: Jau až man, bratka, ir ažuzvãnijo, ir poterius kalbėjo. Kad tave ryt ryto zvanai užzvanytų!

3. imti skambėti: Zvaneliukai užzvanijo, bažnyčia pargriuvo.

4. užduoti, užšerti: Kai ažuzvãnysiu, tai žinosi!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>zvãnyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo). <br/>1. <span class="explanation">skambinti (ppr. varpais): </span> Zvaniju mišių varpą, zvaną. Bažnyčia pastatyta, ir dvylika varpų joje zvanija, net visas miestas skamba. Neturtingi it teip neprieteliams linkėdamys užmoka savo klebonui, kad lieptum skambinti varpais arba zvanyti su parstojimais it žmogui mirus. O norėdamas jiems dabar daugesn pastiprinti anamui silpnamui atsimainymą žmogystės jų, jau patsai pradėjo regimai ženklus rodyt galybės savo, numirusius prikeldamas, raišus, aklus, raupsuotus pasveikindamas, teip jog ne kitaip tiktai kaip varpais zvanydamas ant jų, idant apie jį tie balsai išsinešiotų. Pilotas, pačios neklausęs, varpais liepė zvanyti ir trūbais trūbyti, idant visi žmonės susieitum. Kai įėjęs į Rymo laukus, ėmę varpai patys zvanytis. <br/>2. <span class="explanation">duoti signalą, pranešti (varpu, skambučiu ar kt): </span> Dvylikinis varpas, kad dvylikai zvãnyja. Zvãnija poterams kožną vakarą. Aš nebėgu, einu iš lengvo, tegul zvãnija. Jau zvãnijo dvylekai. Zvãnija ant mišių. Jau zvãnija užgavėjimuo bažninčio [je]. Ateis laikas rytmetė [je], poterams zvãnys liuob. Tikrai, ka bažnyčio [je] su varpais zvãnys, ka ten i ten žmogų užmušo. Jau ant poterių zvãnija. Kitam [velioniui] ir zvãnydavo iš pat namų. Kartais tam varpininkuo duos ten kelias kapeikas, ka tu vėliau tezvãnyk. Girdėjo zvanijant, tik nežino, kokio [je] bažnyčio [je]. Girdi zvanyjant, ale nežino, kokioj bažnyčioj. Kurčiam kašele po ausia zvãnija. Kvailiui su kule zvanija. Durniui ir plaučiais zvanyja. Greitai mirus, bezdalai zvany [ja]. Šūdas mirė, bezdalai zvanyja <span class="explanation"> (nereikia kreipti dėmesio į kalbas) </span>. Ko čia bastais kaip dūšia nezvãnyta. Blūdinėja be kelio kaip nezvãnytas. <br/>3. <span class="explanation">kviesti, vadinti: </span> Į bažnyčią zvanyt. Į bažnyčią zvãnyti, vadinti. Zvanij varpas į bažnyčią, pasiprovyk, pijonyčia. <br/>4. <span class="explanation">skambėti: </span> Kaip jau pradės čia zvãnyti bažnyčio [je] varpai, taip iš to ežero atsilieps. Dabar mažučiai [varpai], šūdas, dabar nesgirdžia mieste, kai zvãnija, o tie tai kad zvãnydavo, – Kavolišky girdėdavo. Kur zvanij varpeliai netraukami. Zvanija varpeliai netraukiami, grajija vargonai nespaudomi. <span class="explanation">ūžti, gausti, spengti: </span> Čia nereikia muzikantų, mūs padlagų tenetranko, bo jau seniai grajija, ausys mūsų zvanija. Jeigu ausy zvãnija, reikia koks nors žmogus paklaust, katroj ausy, o pačiam kas nors galvot, jeigu įspės – išsipildys. Pradeda zvãnyti į pakaušį – negaliu par daug klausyties. <br/>5. <span class="explanation">savaip skaudėti, gelti: </span> Dešinąją koją teip kaip zvãnyte zvãnijo <span class="explanation"> (, teip tympt tampt) </span>. <br/><b>apzvãnyti</b>. <span class="explanation">apmušti: </span> Apzvãnijo jį, ir gerai. <br/><b>atzvãnyti</b>. <span class="explanation">varpais skambinant prikelti: </span> Nebatzvanysi, nebatgrajysi, nebatverks motušelė. <br/><b>įzvãnyti</b>. <span class="explanation">skambinant paskelbti, pranešti: </span> Šventę įzvãnyti. <br/><b>išzvãnyti</b><br/>1. <span class="explanation">baigti skambinti: </span> Ar jau išzvanijo? <br/>2. <span class="explanation">varpais skambinant išvaryti: </span> Saugokisi gi priviltis, jeigu tikėtumbeis, idant tave iš to, jei tave apsūdijo, nu po smerti ižzvanytų, ižkrapytų aba išrūkytų. <br/><b>nuzvãnyti</b><br/>1. <span class="explanation">skambinant paskelbti: </span> Dvylikę nuzvanijo, numušė. <br/>2. <span class="explanation">suskambėti: </span> Tuoj varpas nuzvãnijo. <br/>3. <span class="explanation">varpais skambinant nulydėti: </span> Rytą girdėjau zvanijant, da pamislijau, ką čia daba nuzvãnijo. <br/>4. <span class="explanation">skambant nutolti: </span> Girdžiam, ka jau tie bernai mum nusizvãnija su tais dviračiais, toliausia nuvažiuoja. <br/><b>pazvãnyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">skambinant varpeliu duoti žinią: </span> Anas pazvãnijo, tę pilni stalai gert, valgyt. Merga merga, – meška sako, – eik tu pati gultie po papeče ir te tau zvanelis – kai aš pašauksiu, pazvanyk. <br/>2. <span class="explanation">varpais skambinant duoti ženklą, žinią ir pan.: </span> Jau pazvãnijo (an poterių). O jau saulė nusileidusi, poteriams pazvãnijusi. Pazvãnija, būdavo, pusę valandos gi jau lig mišiai, tai spėdavau nueit [bažnyčion]. <br/><b>pérzvanyti</b>. <span class="explanation">atskambinti, baigti skambinti: </span> Vaikai, o dėko neduodat pietus, jug seniai párzvanijo [dvylikai]. <br/><b>prazvãnyti</b>. <span class="explanation">nuskambinti: </span> Jau girdžiu, jau tris prazvãnij [o] [laikrodis], jau keturias prazvãnij [o], o aš dar nė žumigę nebuvau. <br/><b>suzvãnyti</b><br/>1. <span class="explanation">varpeliu suskambinti: </span> O kad buvo vakaras, atejo pirmiau kuningas, suzvanijo varpuku prie durių. Šventas Jurgis duos tau raktelį ir butelkelę, kai bėginės viena avelė nuo kitos, tai tu suzvãny rakteliu, i anos ės gražiai krūvoj. <br/>2. <span class="explanation">paskelbti, pranešti skambinant: </span> Štai dabar suzvanijo ant mišių. Ar jau suzvanijo? <br/>3. <span class="explanation">skambinant sukviesti, sušaukti. </span>. <br/>4. <span class="explanation">imti skambėti, suskambėti: </span> Kad nuvežė pas bažnyčią, suzvãnijo varpai. Kaip man' vežė par laukelį, varpais suzvãnijo. <span class="explanation">suskambinti: </span> Suzvanijo visus varpus, žvakes uždegiojo. <br/>5. <span class="explanation">sudaužyti, sumušti: </span> Besiusdama beveik visus indus į čiuntas suzvãnijo. <br/><b>užzvãnyti</b><br/>1. <span class="explanation">imti skambinti, užskambinti: </span> Anas ėmė zvanelin ažzvãnij [o]. <br/>2. <span class="explanation">skambinti už mirusįjį: </span> Jau až man, bratka, ir ažuzvãnijo, ir poterius kalbėjo. Kad tave ryt ryto zvanai užzvanytų! <br/>3. <span class="explanation">imti skambėti: </span> Zvaneliukai užzvanijo, bažnyčia pargriuvo. <br/>4. <span class="explanation">užduoti, užšerti: </span> Kai ažuzvãnysiu, tai žinosi!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.