įzvembti

.
zvem̃bti, -ia, -ė.

1. zvimbti 1: Bitis, musis zvem̃ba. Pradėjus bitėms zvembti aplink ausis, [kuršininkas] nusigandęs. Jis nenori kamuoti to Dievo padaro, ne, jis tik įdomauja, kas iš to išeis, kai bus nuplėšyti sparneliai, kaip jis zvembia. Kuisiai tik zvem̃ba apei akis. skleisti pratisą garsą, dūgzti, ūžti skrendant, važiuojant: Perkūno oželiai nieko nedaro, tik zvẽmba. Medžių šakomis zvembė vėjas. Po mišką iš apkasų poškėjo šūviai ir zvembė giedojo kulkos! Didokas akmuo kažin kaip zvembdamas šaudavo į dangų.

2. verkšlenti, verkti: Ta mergaitė tai zvem̃bia ir zvem̃bia išvien. Nieko nežino, tik zvem̃bt per dienas. Nenoriu, kad dar ir tu zvem̃bt pradėtum. Didelis kaip jautis ir dar vis zvembi. Nustotum zvem̃bęs, akys išvarvės!

3. priekaištaujamai ir įkyriai kalbėti, bambėti, niurnėti: Zvem̃ba i zvem̃ba – be peilio tokios vyrus pjauna. Zvem̃ba ta šapnagė, grauža vyrą. Gal i gerai vienam: nėkas nèzvemba pri ausų. Cit, ausis praūžei, zvem̃bti pabenk. Bobos patvory zvembia: – Dievuliau, ką čia dabar tie šėtonai intsimanė.
zvembtinaĩ. Zvembtinaĩ zvem̃ba bobos: – Kokios kainos, kas būs, nepramisma.

4. spengti. Galva zvem̃ba nu to trukšmo. Labai ūža galva – zvembtè zvem̃ba. I galva zvem̃ba nu visokių rūpesnių. Galva pilnà, ausys ūža, visur zvem̃ba.

5. bėgti: Na, o tu kur zvembì?
apzvem̃bti, -ia, àpzvembė

1. apzvimbti.

2. apsiverkti, apsiašaroti: Vaikas apsizvem̃bęs.
atzvem̃bti, -ia, àtzvembė. atūžti: Atzvembia vėjas nuo sušalusių vandenų.
įzvem̃bti, -ia, į̃zvembė; įzvimbti 3: Ka tau vapsva į nosį įzvem̃bs.
išzvem̃bti, -ia, ìšzvembė

1. išzvimbti
1.

2. išzvimbti
3. Ne ji būtų, kad, ko nori, neišsizvem̃btų.

3. išzvimbti 4: Su musėmis jungai išzvembdavo pavasario šilimos gertų.
nuzvem̃bti, -ia, nùzvembė.

1. nuzvimbti 1: Dar samanė bitė gailiai nuzvembė pro šalį. Iš obels pasikėlė juodas bičių spiečius, nuzvembė virš raudonųjų dobilų lauko.

2. nuskambėti, nuaidėti: Kažkur toli tarpais nuzvembdavo skritulinis skerspjūklis.
pazvem̃bti, -ia, pàzvembė. pazvimbti:

1.

2. Nelįsk pas vaiką: pazvem̃bs ir nustos.
parzvem̃bti, -ia, par̃zvembė. zvembiant parskristi. .
prazvem̃bti, -ia, pràzvembė. prazvimbti:

1. Prazvembė juodvabalis. Prazvembė viršum manęs kulka.

2. Vieškeliu prazvembė autobusas.

3. pražliumbti, praverkti: Žodį pasakiau, tai pusdienį pràzvembė.
suzvem̃bti, -ia, sùzvembė

1. suzvimbti 2: Sùzvembė ausyse.

2. suaidėti: Trakštelėjo styga ir suzvembė ilgu, terškančiu garsu.
užzvem̃bti, -ia, ùžzvembė

1. pradėti zvembti.

2. zvimbti 5.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>zvem̃bti, </b>-ia, -ė. <br/>1. zvimbti 1: Bitis, musis zvem̃ba. Pradėjus bitėms zvembti aplink ausis, [kuršininkas] nusigandęs. Jis nenori kamuoti to Dievo padaro, ne, jis tik įdomauja, kas iš to išeis, kai bus nuplėšyti sparneliai, kaip jis zvembia. Kuisiai tik zvem̃ba apei akis. <span class="explanation">skleisti pratisą garsą, dūgzti, ūžti skrendant, važiuojant: </span> Perkūno oželiai nieko nedaro, tik zvẽmba. Medžių šakomis zvembė vėjas. Po mišką iš apkasų poškėjo šūviai ir zvembė giedojo kulkos! Didokas akmuo kažin kaip zvembdamas šaudavo į dangų. <br/>2. <span class="explanation">verkšlenti, verkti: </span> Ta mergaitė tai zvem̃bia ir zvem̃bia išvien. Nieko nežino, tik zvem̃bt per dienas. Nenoriu, kad dar ir tu zvem̃bt pradėtum. Didelis kaip jautis ir dar vis zvembi. Nustotum zvem̃bęs, akys išvarvės! <br/>3. <span class="explanation">priekaištaujamai ir įkyriai kalbėti, bambėti, niurnėti: </span> Zvem̃ba i zvem̃ba – be peilio tokios vyrus pjauna. Zvem̃ba ta šapnagė, grauža vyrą. Gal i gerai vienam: nėkas nèzvemba pri ausų. Cit, ausis praūžei, zvem̃bti pabenk. Bobos patvory zvembia: – Dievuliau, ką čia dabar tie šėtonai intsimanė. <br/><b>zvembtinaĩ</b>. Zvembtinaĩ zvem̃ba bobos: – Kokios kainos, kas būs, nepramisma. <br/>4. <span class="explanation">spengti</span>. Galva zvem̃ba nu to trukšmo. Labai ūža galva – zvembtè zvem̃ba. I galva zvem̃ba nu visokių rūpesnių. Galva pilnà, ausys ūža, visur zvem̃ba. <br/>5. <span class="explanation">bėgti: </span> Na, o tu kur zvembì? <br/><b>apzvem̃bti, </b>-ia, àpzvembė<br/>1. apzvimbti. <br/>2. <span class="explanation">apsiverkti, apsiašaroti: </span> Vaikas apsizvem̃bęs. <br/><b>atzvem̃bti, </b>-ia, àtzvembė. <span class="explanation">atūžti: </span> Atzvembia vėjas nuo sušalusių vandenų. <br/><b>įzvem̃bti, </b>-ia, į̃zvembė; įzvimbti 3: Ka tau vapsva į nosį įzvem̃bs. <br/><b>išzvem̃bti, </b>-ia, ìšzvembė<br/>1. išzvimbti 1. <br/>2. išzvimbti 3. Ne ji būtų, kad, ko nori, neišsizvem̃btų. <br/>3. išzvimbti 4: Su musėmis jungai išzvembdavo pavasario šilimos gertų. <br/><b>nuzvem̃bti, </b>-ia, nùzvembė. <br/>1. nuzvimbti 1: Dar samanė bitė gailiai nuzvembė pro šalį. Iš obels pasikėlė juodas bičių spiečius, nuzvembė virš raudonųjų dobilų lauko. <br/>2. <span class="explanation">nuskambėti, nuaidėti: </span> Kažkur toli tarpais nuzvembdavo skritulinis skerspjūklis. <br/><b>pazvem̃bti, </b>-ia, pàzvembė. pazvimbti: <br/>1. <br/>2. Nelįsk pas vaiką: pazvem̃bs ir nustos. <br/><b>parzvem̃bti, </b>-ia, par̃zvembė. <span class="explanation">zvembiant parskristi. </span>. <br/><b>prazvem̃bti, </b>-ia, pràzvembė. prazvimbti: <br/>1. Prazvembė juodvabalis. Prazvembė viršum manęs kulka. <br/>2. Vieškeliu prazvembė autobusas. <br/>3. <span class="explanation">pražliumbti, praverkti: </span> Žodį pasakiau, tai pusdienį pràzvembė. <br/><b>suzvem̃bti, </b>-ia, sùzvembė<br/>1. suzvimbti 2: Sùzvembė ausyse. <br/>2. <span class="explanation">suaidėti: </span> Trakštelėjo styga ir suzvembė ilgu, terškančiu garsu. <br/><b>užzvem̃bti, </b>-ia, ùžzvembė<br/>1. <span class="explanation">pradėti zvembti. </span> <br/>2. zvimbti 5.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.