įžvengti

žvéngti, -ia, -ė.

1. leisti tam tikrą skardų balsą. Arklys, pasilikęs vienas, žvéngia. Pamato mane ir žvéngia. Arklys žvéngia yhaha, ygaga. Žvéngia daugiau eržilas, kur ant [kumelių] leidimo. Arklys vienas pririštas žvéngia. Arkliai žvéngia ir žvéngia, negali apsiklausyt. Kumeliai šitie, baisus daiktas, žvéngia, rėkia, didžiausi, riebiausi. Žvéngia, kasa koja – vot arklys buvo! Arkliai su kanopoms iškapojo duobes tokias, kad anie ten žvéngė, ardės. Nu, tas kumelys pradėjo žvéngt, kap pradėjo bėgt, ir mane numetė. Štai tuo svodbiškas bliovims visur pasikėlė, taip kad ir arkliai blogi šokinėdami žvéngė. Žvéngia žirgas lankon, juodbėrėlis lankon. Žvengia žirgelis lygioj lankelėj, barška kardelis žirgų stonelėj. Kelkis, sūneli, kelkis, jaunasai, žvéngia žirgelis, žvéngia bėrasai. Žveng žirgelis Palangos miestelė [je]. Bernužėli, dobilėli, žvéngia tavo žirgužėliai. O ko žvengei, žirgeli, par laukelį bėgdamas? Nežvenk, žirgeli, duosiu abrako, neverk, mergele, – tu būsi mano. Žvengia žirgelis rugių lauke, o verkia mergelė rūtų darže. Parbėga žirgas garsiai žvéngdamas, šalij balnelį parsinešdamas. Težvengiẽ žirgelis, teskamba balnelis. Vai ir atjoja jaunas bernelis an žvengiamo žirgelio. Atvažiuoja karieta su žirgeliais žvengiančiais. Dėk šimtelį žibantį, vesk žirgelį žvengiantį. Turiu stainio [je] žvéngančių ir kišeniuj skambančių – galiu pamylėti. Kumelio skūra ir žarde žvengia. Kumelio skūra ir ant tvoros žvéngia. Seno berno skūra ir žardy žvéngia. Driganto skūra ir ant balkio žvengia. Asilui žvengiant, visi girdi, vienam miela. Žvéngia žvingutis ant aukšto kalno, geležine širdim, kanapine uodega. Patempk už uodegos – žvéngia. Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia. Keturios pušys liemenim mušės, o vidury asiliukas žvengia. Gale lauko arklys žvengia. Gyvulius liuobdama, žmones penėdama, eina per lauką žvengdamà. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs ant lauko žvengia. Juoda kasa, bet ne kasa, balta puta, bet ne puta, žvéngia kaip žirgas, šoka kaip pana. Lenkų žemėj žirgai žvengia, Lietuvos žemėj kamanos skamba. Anam šone marių kumeliukas žvengia, kitam šone marių padkavelės blizga.
žvéngiančiai.

2. garsiai juoktis, kvatotis: Žvénga, kvaka – jauni, linksmi, kas tokims. Ka jin žvéngia, ka jin žvéngia! Ko žvéngi kap drigantas? Ko čia dabar žvéngi kaip kumelys?! Ale ir pradėjai žvéngt, net auses kursta. Ko čia žvéngi, ar neisi prie darbo! Gana jum žvéngt prie stalo. Žvéngia šventoj vietoj, nenusturi. Klausot ar ne? Greit nuo pečiaus, ko jūs čia žvéngiat! Tai žvéngia boba, tokį diedą iškirtus (gavusi) . Mergos kaip padūkusios pradėjo žvéngt. Sako, viena žvéngia, kita šaukia berniokus. Atvažiavau in juos gedulingu reikalu, o čia visi žvéngia. Jūs tę sau žvéngiat, o mane būt primušęs. Žvéngia susėdę pirkioj, in šieną neina, šitokia pagada. Žvengė susiriesdamas, pešiodamas kam už čiupros, kam subelsdamas į kuprą plačia kaip verstuvė plaštaka. Jis tik vienas iš mūsų niekada nerodo dantų, nežvengia ir negagena. Kriaučiai pasilikę namuose su moterimis žvengia. Tegu juos bala – žvengia kaip kumeliai! Ar, manai, taip be nieko jie žvengia? Nugi gyvenk ir žvénk. Labai gera dalia, labai ilgas amžius, labai oi, tik gyvenk ir žvénk. Norit gyvenkit, norit žvénkit. Visko užtenka – tik gyvenk ir žvénk. Gyvenk ir žvenk, tik ką nebesižvéngia.

3. tyčiotis: Žvénga jauni iš senų, subine juokas. Visą dieną Teresė žvéngė iš munęs. Žvénga visi iš kumunizmo (komunizmo) , netika, nebūs.

4. garsiai triukšmauti panašiu į žvengimą balsu: Ir arkleliu žvénga špokai – įsiklausyk pavasarį. Nebė [ra] jau tokių paukščių – dejuodavo, žvéngdavo. Ka tie narai krankdavo, kaip eržilai žvéngdavo. | Nepatinka, ka tos musios žvéngia.

5. žvengimu geisti, prašytis: Žveng žirgaitis žaliųjų avižaičių, verk mergaitė pirmųjų dienaičių. Žveng žirgelis grynų aviželių, verk mergelė rūtų vainikelio. Žveng žirgelis avižų, avižų, verk bernelis piningų. Verkia bernas pinigų, žvengia žirgas avižų. Nustoj’ žirgelis avižų žvengęs, nustoj’ mergelė bernelio verkus. Ar tu žvengi aviželių, ar baltųjų dobilelių, ar žalio šėkelio, čysto vandenelio. Tie už grotų ir tai da žvéngia (rūpi moterys) . Kožnas žveng moteres artimojo kaip išlepę žirgai.
kišẽnėje (kešẽnėje) žvéngia rūpi išleisti (pinigus), išlaidauti: Anims rublis žvénga kišẽnė [je]. | Žvénga tavo piningai bobos kišẽnė [je],
kas tu par vyras. Žvéngia kešẽnėj rubliai, kešenę plėšia, reikia išlaiduot. Ar veselijos nekėlė? Bagoti gi! – Tai kas, kad bagoti. Pinigai nešokinėja, nežvéngia [kišenėj].
apžvéngti. žvengiant apgailėti: Leiskis sukapojamas, bet įprašyk, kad mane išleistų tavo kaulus apžvengti.
atžvéngti

1. žvengiant atbėgti: Atlėkė, atžvéngė kumelys. Ogi kad atlekia, kad atžvengia, kad atprunkščia žirgas, kad kaip po mėnesiu gražumas – viskas žėri, blizga. Tai atjoja bernelis puikuonėlis, tai atžvengia žirgelis juodbėrėlis.

2. atliepti žvengimu: Kumelė ažužvéngė, ką netoli, ir tę atžvéngė [kiti arkliai]. Kumelaitė garsiai sužvéngė, bet niekas jai neatžvéngė. Kumelėle, atsižvénk! Vai atsižvengė sunkiai žirgelis, po berneliu eidamas.

3. žvengimu atgauti: Atžvéngs žirgelis abrakėlį, n’atverks mergelė vainikėlio. Nebatžvengs žirgelis grynų aviželių, nebatverks mergelė rūtų vainikelio. Nebeatžvengsi baltų avižėlių, nebeatverksi tetušio dvarelio. Neatžvengė žirgas naujųjų stonelių, neatverkė merga jaunųjų dienelių. Nebatžvengsi avižų, nebatverksi piningų.
įžvéngti.

1. žvengiant įeiti, įvažiuoti.

2. įsileisti žvengti.

3. įsileisti juoktis, įsijuokti: Mes kad įsižvéngėm, tai žvengėm visą vakarą.
išžvéngti.

1. kurį laiką žvengti: Arkliai visą naktį išžvéngė.

2. pajėgti žvengti: Mūsų kumelys gerai išžvéngia.

3. nusižvengti: Kumelys išsižvéngė.

4. žvengiant išeiti, išvažiuoti: Ne išlėkė, ne išrūko ar išžvengė, kaip kitų gimnazistų tėvai, o išvažiavo lėtai, ramiai, nekarštakošio valstiečio žingine.

5. kvatojimu prisišaukti: Žvengė žvengė [su vaikinais] ir išsižvéngė nelaimę.
nužvéngti.

1. trumpai sužvengti: Tas arklys ka nužvéngė – nu neisiu daugiau čia, nemiegosiu. Žirgytis graudžiai nusižvéngė. Ten arklys vienas paliktas nusižvengė. Tik štai kasžin kas sudriumbėjo ant kiemo, ir arklys nusižvengė. Darbinykai jauteliai gražiai išmaityti, kad eina į darbą, eina riaumodami, arkleliai – linksmai nusižvengdami. Dar n’įjojau į pusę kelelio, dar n’įstojau ir į vieškelelį, ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi. Dajodamas dvarą nusižvengsiu, kaktele vartelius atsikelsiu. Vai, kaip pribėgsiu uošvio dvarelį, – nusižvengė žirgas gūdu balseliu. Tėvulio žirgeliai nusižvengė, par girią balselis nužvangėjo. Žirgužėli, mano juodbėrėli, ko taip garsiai nusižvengei žalioje girelė [je] ? Kai injojau uošvės dvaran, žirgas nusižvengė. Nusižvengė žirgelis ant dvaro, ir užverkė mergelė nevalioj. Ir nusižvéngė liūdnai žirgelis po berneliu bėgdamas. Bėra kumelaitė lauko gale nusižvengė.

2. žvengiant nubėgti: Arklys žvengt ir nužvéngė tolyn. Jonukai broliukai, negerk, pavirsi arkliu, nužvéngsi par laukelius.

3. smarkiai nusijuokti, nusikvatoti: Nusiprunkštė mergos į saujas, o bernai visa gerkle nusižvengė. Pasakiau liauties, nusižvéngė tik, jaunims pats šokimas, dainiavimas.
pažvéngti.

1. kurį laiką žvengti: Pažįsta kumelikė, pažvénga pamačiusi [buvusį šeimininką].

2. smarkiai pasijuokti: Visaip yra: žmogus i pažvéngi, i parėki. Jai kad tik su bernais pažvéngus. Pasistumdysma už klėties, jei norėsma, pažvéngsma.

3. žvengiant paprašyti.
paržvéngti.

1. žvengiant parbėgti: Jau žirgeliai paržvengia, jau kurteliai parbėga. Lauk manę parjojančio, kurtelių parlojančių, žirgelių paržvengiančių.

2. ilgai žvengiant nuvargti: Eis Daniula į stainią žirgelių žiūrėti: žirgai mano juodbėrėliai stainioj parsižvengė.
péržvengti. garsiau iššaukti: Dėl viso pikto krepšy tikrą katiną nešiojuos. Tegul ir ne Sibiro, bet spustelėjus taip smagiai užkniaukia, kad jokie obuolmušiai neperžvengs!
pražvéngti. kurį laiką prasijuokti, prasikvatoti: Tvarkos [namuos] te nėr – ana pardien fermoj pražvéngia.
prižvéngti.

1. žvengimu prikelti, prižadinti: Mane kumelys prižvéngė. O aš viliuos, kad muno arkliai prižvéngs vedu iš numirusių.

2. žvengimu sugrąžinti: Nebeprižvengsi aukštų stonelių, nebepriverksi jaunų dienelių.

3. prisijuokti, prisikvatoti: Petrė prisižvéngė, prisidūko su bernais par naktis, o dabar bliauna. Vyrai kvatojosi, o prisižvengę susižvalgė.
sužvéngti.

1. trumpai žvengti, nusižvengti: Jo gi neguldytas eržilas buvo, kad sužveñgs! Arklys supykęs kap ir sužvéngia. Dvylektą valandą tokiu milžionišku balsu arklys sužvéngė. Laibu balsu sužvéngė, laibu. I teip žėlauniai sužvéngė arklelis. Pakelėj kai ganydavom, tai paema arklius, tada paleidžia, arklys sužvéngia ir ateina. Jei kumelė būs su kumeliu, įsėsi važiuoti, tas kumelys nulėks po porą kilometrų vienas, jei kumelė sužvénga, ka parleka kumelaitis apent. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria. Išalkę ir susipainioję arkliai, pažinę savo šeimininką, tyliai sužvengė. Sužvengė žirgelis, sužvengė juodbėrėlis. Sužvengė kieme žirgelis, išgirdo jaunas sūnelis. Ir sužvengė juodbėrėlis vidury pulkelio. Bėra kumelė galu lauko sužvéngė. Sužvéngė žvingelas ant aukštu kalnu cidabro galva, kanapių uodega.

2. kartu sužvengti: Arkliai susižvéngė, t. y. susiskardino. Arkliai susižvéngė visi keturi, kaip [šeimininko] grabą į duobę leido.

3. garsiai nusijuokti: Jis ir sužvéngė atdaręs langą.

4. imti tyčiotis: Toks akiplėša, sudaužo, dar ir sužvénga iš tavęs.

5. surikti.

6. sutarti: Su sūnumi sužvéngiu, su marčia nesužvéngiu.
užžvéngti.

1. imti žvengti: Vakare užužvéngė kumelys. Kad tu toks geras vagis, tai tu pavok – yra tokioj karalystėj toks arklys, kad jis užžvengia, tai nuo stogų guntai nulekioja. Miškelin žužvéngė – anei dūko nėr [arklių]. Atgalio ažužvéngė arkliai. Iš to akmenio nakčia išeina žirgas ir ažužvengia. Atskrido jop arklys, kap ažžvéngė pas jį, visas narodas inklaupė. Nečystas dūkas žužvéngė, kap paukštė toj išskrido. Užžvengė kieme žirgelis, atjojo jaunas bernelis. Oi ir užžvengė šyvas žirgelis an viso dvarelio. Ažužvénk ažužvénk, kumelėle, ar toli tavo devyni sūnai. Žužvénk žužvénk, širvas žirgeli, žugiedok žugiedok, gaideli. Stoj gi po varteliais, dar gražitkai užžvéngė. Užsižvengs žirgelis po tavim stovėdamas.

2. smarkiai susijuokti: Kai išgeria, tai kad užžvéngia. Popas žiūri per langą, kad ejo graži moteris, jis net užžvéngė.

3. imti čirkšti, čiulbėti: Jei volungė užžvéngdavo, tai lydavo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žvéngti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">leisti tam tikrą skardų balsą</span>. Arklys, pasilikęs vienas, žvéngia. Pamato mane ir žvéngia. Arklys žvéngia yhaha, ygaga. Žvéngia daugiau eržilas, kur ant [kumelių] leidimo. Arklys vienas pririštas žvéngia. Arkliai žvéngia ir žvéngia, negali apsiklausyt. Kumeliai šitie, baisus daiktas, žvéngia, rėkia, didžiausi, riebiausi. Žvéngia, kasa koja – vot arklys buvo! Arkliai su kanopoms iškapojo duobes tokias, kad anie ten žvéngė, ardės. Nu, tas kumelys pradėjo žvéngt, kap pradėjo bėgt, ir mane numetė. Štai tuo svodbiškas bliovims visur pasikėlė, taip kad ir arkliai blogi šokinėdami žvéngė. Žvéngia žirgas lankon, juodbėrėlis lankon. Žvengia žirgelis lygioj lankelėj, barška kardelis žirgų stonelėj. Kelkis, sūneli, kelkis, jaunasai, žvéngia žirgelis, žvéngia bėrasai. Žveng žirgelis Palangos miestelė [je]. Bernužėli, dobilėli, žvéngia tavo žirgužėliai. O ko žvengei, žirgeli, par laukelį bėgdamas? Nežvenk, žirgeli, duosiu abrako, neverk, mergele, – tu būsi mano. Žvengia žirgelis rugių lauke, o verkia mergelė rūtų darže. Parbėga žirgas garsiai žvéngdamas, šalij balnelį parsinešdamas. Težvengiẽ žirgelis, teskamba balnelis. Vai ir atjoja jaunas bernelis an žvengiamo žirgelio. Atvažiuoja karieta su žirgeliais žvengiančiais. Dėk šimtelį žibantį, vesk žirgelį žvengiantį. Turiu stainio [je] žvéngančių ir kišeniuj skambančių – galiu pamylėti. Kumelio skūra ir žarde žvengia. Kumelio skūra ir ant tvoros žvéngia. Seno berno skūra ir žardy žvéngia. Driganto skūra ir ant balkio žvengia. Asilui žvengiant, visi girdi, vienam miela. Žvéngia žvingutis ant aukšto kalno, geležine širdim, kanapine uodega. Patempk už uodegos – žvéngia. Dvejiems vartams atsivėrus, arklys žvengia. Keturios pušys liemenim mušės, o vidury asiliukas žvengia. Gale lauko arklys žvengia. Gyvulius liuobdama, žmones penėdama, eina per lauką žvengdamà. Miške gimęs, miške augęs, išėjęs ant lauko žvengia. Juoda kasa, bet ne kasa, balta puta, bet ne puta, žvéngia kaip žirgas, šoka kaip pana. Lenkų žemėj žirgai žvengia, Lietuvos žemėj kamanos skamba. Anam šone marių kumeliukas žvengia, kitam šone marių padkavelės blizga. <br/><b>žvéngiančiai</b>. <br/>2. <span class="explanation">garsiai juoktis, kvatotis: </span> Žvénga, kvaka – jauni, linksmi, kas tokims. Ka jin žvéngia, ka jin žvéngia! Ko žvéngi kap drigantas? Ko čia dabar žvéngi kaip kumelys?! Ale ir pradėjai žvéngt, net auses kursta. Ko čia žvéngi, ar neisi prie darbo! Gana jum žvéngt prie stalo. Žvéngia šventoj vietoj, nenusturi. Klausot ar ne? Greit nuo pečiaus, ko jūs čia žvéngiat! Tai žvéngia boba, tokį diedą iškirtus <span class="explanation"> (gavusi) </span>. Mergos kaip padūkusios pradėjo žvéngt. Sako, viena žvéngia, kita šaukia berniokus. Atvažiavau in juos gedulingu reikalu, o čia visi žvéngia. Jūs tę sau žvéngiat, o mane būt primušęs. Žvéngia susėdę pirkioj, in šieną neina, šitokia pagada. Žvengė susiriesdamas, pešiodamas kam už čiupros, kam subelsdamas į kuprą plačia kaip verstuvė plaštaka. Jis tik vienas iš mūsų niekada nerodo dantų, nežvengia ir negagena. Kriaučiai pasilikę namuose su moterimis žvengia. Tegu juos bala – žvengia kaip kumeliai! Ar, manai, taip be nieko jie žvengia? Nugi gyvenk ir žvénk. Labai gera dalia, labai ilgas amžius, labai oi, tik gyvenk ir žvénk. Norit gyvenkit, norit žvénkit. Visko užtenka – tik gyvenk ir žvénk. Gyvenk ir žvenk, tik ką nebesižvéngia. <br/>3. <span class="explanation">tyčiotis: </span> Žvénga jauni iš senų, subine juokas. Visą dieną Teresė žvéngė iš munęs. Žvénga visi iš kumunizmo <span class="explanation"> (komunizmo) </span>, netika, nebūs. <br/>4. <span class="explanation">garsiai triukšmauti panašiu į žvengimą balsu: </span> Ir arkleliu žvénga špokai – įsiklausyk pavasarį. Nebė [ra] jau tokių paukščių – dejuodavo, žvéngdavo. Ka tie narai krankdavo, kaip eržilai žvéngdavo. | Nepatinka, ka tos musios žvéngia. <br/>5. <span class="explanation">žvengimu geisti, prašytis: </span> Žveng žirgaitis žaliųjų avižaičių, verk mergaitė pirmųjų dienaičių. Žveng žirgelis grynų aviželių, verk mergelė rūtų vainikelio. Žveng žirgelis avižų, avižų, verk bernelis piningų. Verkia bernas pinigų, žvengia žirgas avižų. Nustoj’ žirgelis avižų žvengęs, nustoj’ mergelė bernelio verkus. Ar tu žvengi aviželių, ar baltųjų dobilelių, ar žalio šėkelio, čysto vandenelio. Tie už grotų ir tai da žvéngia <span class="explanation"> (rūpi moterys) </span>. Kožnas žveng moteres artimojo kaip išlepę žirgai. <br/><b> kišẽnėje (kešẽnėje) žvéngia</b> <span class="explanation">rūpi išleisti (pinigus), išlaidauti: </span> Anims rublis žvénga kišẽnė [je]. | Žvénga tavo piningai bobos kišẽnė [je], kas tu par vyras. Žvéngia kešẽnėj rubliai, kešenę plėšia, reikia išlaiduot. Ar veselijos nekėlė? Bagoti gi! – Tai kas, kad bagoti. Pinigai nešokinėja, nežvéngia [kišenėj]. <br/><b>apžvéngti</b>. <span class="explanation">žvengiant apgailėti: </span> Leiskis sukapojamas, bet įprašyk, kad mane išleistų tavo kaulus apžvengti. <br/><b>atžvéngti</b><br/>1. <span class="explanation">žvengiant atbėgti: </span> Atlėkė, atžvéngė kumelys. Ogi kad atlekia, kad atžvengia, kad atprunkščia žirgas, kad kaip po mėnesiu gražumas – viskas žėri, blizga. Tai atjoja bernelis puikuonėlis, tai atžvengia žirgelis juodbėrėlis. <br/>2. <span class="explanation">atliepti žvengimu: </span> Kumelė ažužvéngė, ką netoli, ir tę atžvéngė [kiti arkliai]. Kumelaitė garsiai sužvéngė, bet niekas jai neatžvéngė. Kumelėle, atsižvénk! Vai atsižvengė sunkiai žirgelis, po berneliu eidamas. <br/>3. <span class="explanation">žvengimu atgauti: </span> Atžvéngs žirgelis abrakėlį, n’atverks mergelė vainikėlio. Nebatžvengs žirgelis grynų aviželių, nebatverks mergelė rūtų vainikelio. Nebeatžvengsi baltų avižėlių, nebeatverksi tetušio dvarelio. Neatžvengė žirgas naujųjų stonelių, neatverkė merga jaunųjų dienelių. Nebatžvengsi avižų, nebatverksi piningų. <br/><b>įžvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žvengiant įeiti, įvažiuoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įsileisti žvengti. </span> <br/>3. <span class="explanation">įsileisti juoktis, įsijuokti: </span> Mes kad įsižvéngėm, tai žvengėm visą vakarą. <br/><b>išžvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką žvengti: </span> </span> Arkliai visą naktį išžvéngė. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti žvengti: </span> Mūsų kumelys gerai išžvéngia. <br/>3. <span class="explanation">nusižvengti: </span> Kumelys išsižvéngė. <br/>4. <span class="explanation">žvengiant išeiti, išvažiuoti: </span> Ne išlėkė, ne išrūko ar išžvengė, kaip kitų gimnazistų tėvai, o išvažiavo lėtai, ramiai, nekarštakošio valstiečio žingine. <br/>5. <span class="explanation">kvatojimu prisišaukti: </span> Žvengė žvengė [su vaikinais] ir išsižvéngė nelaimę. <br/><b>nužvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">trumpai sužvengti: </span> Tas arklys ka nužvéngė – nu neisiu daugiau čia, nemiegosiu. Žirgytis graudžiai nusižvéngė. Ten arklys vienas paliktas nusižvengė. Tik štai kasžin kas sudriumbėjo ant kiemo, ir arklys nusižvengė. Darbinykai jauteliai gražiai išmaityti, kad eina į darbą, eina riaumodami, arkleliai – linksmai nusižvengdami. Dar n’įjojau į pusę kelelio, dar n’įstojau ir į vieškelelį, ko taip alsiai nusižvengei, muno žirguželi. Dajodamas dvarą nusižvengsiu, kaktele vartelius atsikelsiu. Vai, kaip pribėgsiu uošvio dvarelį, – nusižvengė žirgas gūdu balseliu. Tėvulio žirgeliai nusižvengė, par girią balselis nužvangėjo. Žirgužėli, mano juodbėrėli, ko taip garsiai nusižvengei žalioje girelė [je] ? Kai injojau uošvės dvaran, žirgas nusižvengė. Nusižvengė žirgelis ant dvaro, ir užverkė mergelė nevalioj. Ir nusižvéngė liūdnai žirgelis po berneliu bėgdamas. Bėra kumelaitė lauko gale nusižvengė. <br/>2. <span class="explanation">žvengiant nubėgti: </span> Arklys žvengt ir nužvéngė tolyn. Jonukai broliukai, negerk, pavirsi arkliu, nužvéngsi par laukelius. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai nusijuokti, nusikvatoti: </span> Nusiprunkštė mergos į saujas, o bernai visa gerkle nusižvengė. Pasakiau liauties, nusižvéngė tik, jaunims pats šokimas, dainiavimas. <br/><b>pažvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką žvengti: </span> </span> Pažįsta kumelikė, pažvénga pamačiusi [buvusį šeimininką]. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai pasijuokti: </span> Visaip yra: žmogus i pažvéngi, i parėki. Jai kad tik su bernais pažvéngus. Pasistumdysma už klėties, jei norėsma, pažvéngsma. <br/>3. <span class="explanation">žvengiant paprašyti. </span> <br/><b>paržvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žvengiant parbėgti: </span> Jau žirgeliai paržvengia, jau kurteliai parbėga. Lauk manę parjojančio, kurtelių parlojančių, žirgelių paržvengiančių. <br/>2. <span class="explanation">ilgai žvengiant nuvargti: </span> Eis Daniula į stainią žirgelių žiūrėti: žirgai mano juodbėrėliai stainioj parsižvengė. <br/><b>péržvengti</b>. <span class="explanation">garsiau iššaukti: </span> Dėl viso pikto krepšy tikrą katiną nešiojuos. Tegul ir ne Sibiro, bet spustelėjus taip smagiai užkniaukia, kad jokie obuolmušiai neperžvengs! <br/><b>pražvéngti</b>. <span class="explanation">kurį laiką prasijuokti, prasikvatoti: </span> Tvarkos [namuos] te nėr – ana pardien fermoj pražvéngia. <br/><b>prižvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žvengimu prikelti, prižadinti: </span> Mane kumelys prižvéngė. O aš viliuos, kad muno arkliai prižvéngs vedu iš numirusių. <br/>2. <span class="explanation">žvengimu sugrąžinti: </span> Nebeprižvengsi aukštų stonelių, nebepriverksi jaunų dienelių. <br/>3. <span class="explanation">prisijuokti, prisikvatoti: </span> Petrė prisižvéngė, prisidūko su bernais par naktis, o dabar bliauna. Vyrai kvatojosi, o prisižvengę susižvalgė. <br/><b>sužvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">trumpai žvengti, nusižvengti: </span> Jo gi neguldytas eržilas buvo, kad sužveñgs! Arklys supykęs kap ir sužvéngia. Dvylektą valandą tokiu milžionišku balsu arklys sužvéngė. Laibu balsu sužvéngė, laibu. I teip žėlauniai sužvéngė arklelis. Pakelėj kai ganydavom, tai paema arklius, tada paleidžia, arklys sužvéngia ir ateina. Jei kumelė būs su kumeliu, įsėsi važiuoti, tas kumelys nulėks po porą kilometrų vienas, jei kumelė sužvénga, ka parleka kumelaitis apent. Sužvengė, subildo žirgelis toli: bernužis atjoja giria. Išalkę ir susipainioję arkliai, pažinę savo šeimininką, tyliai sužvengė. Sužvengė žirgelis, sužvengė juodbėrėlis. Sužvengė kieme žirgelis, išgirdo jaunas sūnelis. Ir sužvengė juodbėrėlis vidury pulkelio. Bėra kumelė galu lauko sužvéngė. Sužvéngė žvingelas ant aukštu kalnu cidabro galva, kanapių uodega. <br/>2. <span class="explanation">kartu sužvengti: </span> Arkliai susižvéngė, t. y. susiskardino. Arkliai susižvéngė visi keturi, kaip [šeimininko] grabą į duobę leido. <br/>3. <span class="explanation">garsiai nusijuokti: </span> Jis ir sužvéngė atdaręs langą. <br/>4. <span class="explanation">imti tyčiotis: </span> Toks akiplėša, sudaužo, dar ir sužvénga iš tavęs. <br/>5. <span class="explanation">surikti. </span> <br/>6. <span class="explanation">sutarti: </span> Su sūnumi sužvéngiu, su marčia nesužvéngiu. <br/><b>užžvéngti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti žvengti: </span> Vakare užužvéngė kumelys. Kad tu toks geras vagis, tai tu pavok – yra tokioj karalystėj toks arklys, kad jis užžvengia, tai nuo stogų guntai nulekioja. Miškelin žužvéngė – anei dūko nėr [arklių]. Atgalio ažužvéngė arkliai. Iš to akmenio nakčia išeina žirgas ir ažužvengia. Atskrido jop arklys, kap ažžvéngė pas jį, visas narodas inklaupė. Nečystas dūkas žužvéngė, kap paukštė toj išskrido. Užžvengė kieme žirgelis, atjojo jaunas bernelis. Oi ir užžvengė šyvas žirgelis an viso dvarelio. Ažužvénk ažužvénk, kumelėle, ar toli tavo devyni sūnai. Žužvénk žužvénk, širvas žirgeli, žugiedok žugiedok, gaideli. Stoj gi po varteliais, dar gražitkai užžvéngė. Užsižvengs žirgelis po tavim stovėdamas. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai susijuokti: </span> Kai išgeria, tai kad užžvéngia. Popas žiūri per langą, kad ejo graži moteris, jis net užžvéngė. <br/>3. <span class="explanation">imti čirkšti, čiulbėti: </span> Jei volungė užžvéngdavo, tai lydavo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.