.
žvìgti, žviñga, -o. skresti, dirgti: Žviñga spaliai pri valaknos, kad linai neatsiklojėję, t. y. neskirias nuo valaknos.
įžvìgti.
1. įdirgti: Įžvìgę spaliai į valakną, t. y. prikibę, kad linai neįsibuvę, nesimina. Linai neįsibuvę ant klojės, dėl to įžvìgę. Linai šįmet visai nesibruka – įžvìgę. Sunku myt: tie spaliai įžvìgę, negali nieko padaryt – da gerai neatsiklojėję. įkibti: Linai įžvìgę į žemę, negali išrauti, ištraukti. Sunku grėbti, ba šienas įžvìgęs.
2. įskresti: Bliūdas labai įžvìgęs.
išžvìgti. atsirasti, pasirodyti: Išžvìgęs ant aslos vaitas mane pažino ir abi akis išsprogdino.
prižvìgti.
1. prikibti spaliams prie pluošto, pričižti: Kad linai išminti ilgai stovi nebrukti, spaliai prižviñga pri valaknos. Tokius prižvìgusius linus nei paverpti negalì. Šiųmečiai linai labai prižvìgę. Linai markoje prižvigo. | Šįmet javus drėgnus kūlė, tai grūdai su tokiais drabužiais, prižvìgę. prilipti, prikibti, prikepti: Pradalgės prie ražienų prižvìgę, vos galima atplėšti. Prižvìgo prie žemės – nė grėblys nepaima. Šienas pryžvìgęs: lytus pryplakė pry žemės. Lupk liepą, kol lupasi, o kai prižvìgs, jau baigta. Žarnos jau prie nugaros prižvìgo – taip valgyt noriu.
2. prisvilti, pridegti: Puodas prisvilęs, net prižvìgęs. Sriuba prižvìgus.
3. prilipti: Prižvigaũ prie žemės ir neatsikeliu.
sužvìgti. sulipti į pluoštą, pričižti: Mūs linai toki tik pasmėlę, sužvìgę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.