.
žvìlti, žvỹla (žviñla, -sta), -o. linkti, krypti, knebti: Varpos miežių prinokusių žvinla pri žemės, t. y. atsigula. Siena žvỹla į vieną pusę.
įžvìlti. prilinkti. .
nužvìlti. nulinkti, nusvirti: Rugių prinokusių varpos nužvìlo, t. y. nusviro, nulinko žemyn.
pažvìlti.
1. palinkti, nusvirti: Slyvai apkibę uogomis pažvilo, t. y. palinko žemyn. Rugiai pažvìlę nu lytaus. Trobelė jau visa pažvìlus. Siena pažvìlus. Stipinai pažvìlę į vieną pusę. Kaip pažvilusi siena, už neilgo griūsit. Skietas pažvìlęs nebetinka. Kalne rugeliai matos pažvilę, pjauna sesutės visos sušilę. Pažvilę vargais, po tam graban žengiam.
2. būti linkusiam, ketinti ką daryti: Anoji liaudis žydų buvo garbėsp daugio dievų pažvilus. Esme piktai pažvilę žaizdump, bet pikčiaus gėdingi vaistump. Kūnas est, tat yr, dulkė, supuvimas ir kirmėlė, kūniškas, bjaurus ir niekam nederąs padarymas ir nuodėmėsp pažvilęs. Bet nū regėdamas mus teip putlus ir pažvilusius lapystosp mielaširdingai mumus neduost dovanų savų. Bat ir tuo vėju Jonas nei mažo nepažvilo. Buvo prašmatu susimilstančių ir pažvilusių ir didžiu gentimi savęs paties.
3. apsiblausti: Koki čia marti, koki ne martelė! Pažvilę akelės, padribę kakelės.
prižvìlti.
1. prilinkti: Miežieno [je] prižvilusi varpa prie žemės.
2. pridžiūti: Šiemet linai labai prižvìlę, būs sunku minti. priskresti, pritukti: Nẽvalums viskas prižvìlsta – iš tingėjimo.
sužvìlti.
1. sulinkus, susisukus sugulti, sukristi: Sužvilę rugiai, kad lietus arba vėjis subloškė arba varpos grūduotos, nulinkusios.
2. tankiai suželti: Avižos sužvìlę, net susisukę, kad geros. Geri rugeliai, vietom sužvìlę. Susiedo javai sužvilo, kaipo ledas išsipylė, o muno dar neišdygo, jau apmaudas mun pašoko.
3. sudilti: Skietas sužvìlo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.