įžydėti

.
žydė́ti, žýdi (žýdžia, žýsti, žỹdi), -ė́jo.

1. būti išsiskleidusiam. būti su žiedais: Žolės suniko žydė́ti po pievas. Gražūs žiedai visi, kai žýdi, o kai nežýdi, tai ruduo. Do nežýdžia ramunės, yra tik burbuolytės. Man pats gražasai laikas, kai žýdžia obelys, alyvos. O jau gegužio mėnuo kaip ateina, kada sodai ims žydė́t, tai tada paties audeklus. Sakydavo, obelim žýdžiant labiau [drobes] baldo. Žydė́t, žydė́t, ir nunyko žiedai [obelų]. Ananasinė gražiausia žydėjo, bitės lakstė, o obuolioko nė vieno. Nata žydė́j [o] sodas: kap žýdi, tai až balta an atšlaimo. Sodai žýdi kap pienas. Šįmet pasiutiškai vyšnios žydė́jo. Pupos žýdi – nat balta, kaip marška apidengta. Gėlės pas mane žýdi, iš proto kraustos. Jurginiai žýdi, net pleška. Kapinyne prinešė gėlių, žýdi kapinynas kap sniegu. Žydė́jo, baltavo [obelis],
o daba žiūru – nė vieno obūliuko. Sodas žydė́t žydė́jo kai vainikas. Žydė́t žydė́jo, ale nemezgė agurkai. Kaip katrų [žmonių] bulbės i žydė́ti nežydė́jo, nėko nebūs. Kai pušes žýdi, priskrėsk šitų dulkių, nuo plaučių gerai. Blendikės ka žýdžia, tie pumpurai pūkuoti, tai bitys puola. Tas bumbolas žydė́jo, nužydėjo i nudžiūvo. Žydančių̃ gėlikių prismaigiau (prisodinau) , teaugie. Padiegėm i tokių dobilų žydančių̃. Žydančias bulbas pradės kast. Žýdžiant apipuolo [bulves amaras],
jau lapai juodauna. Kirmytžolė geltonai žýdi. Ka žýdžia, ka žýdžia lauko lukštai, – geltona visa pieva. Laukas žỹdi svėrėm. Žolių (vaistažolių) nauda yr, ka žýda. Kaži, a rugiai bežydą̃? Kai rugiai žýda, visa debesis dulkių eina. Rugiai kai žýdi, tai tik eina, regis, ūkana. Jau rugius pasėjai, rugiai žýda, – pjauk žemyn dėl stogo. Reik kiaulpienes nupjauti, kiaulpienės žýdai, užkretai. Žỹdinti lubinai minkštūs, supūsta. Žydintì bijūnai. Linai gražiai žýdžia, ažtat ir vardus deda Linas, Lina. Mėlynės anksti žýdžia, tai daug bus uogų. Šermukšnis žydė́jo – bus šlapias ruduo. Bus blogi metai, kad obelys antruokart žýdi. Sukaria [svogūnus] an pečio ir jiej tę karo, išrūksta, tai, sako, tada nežydi. Dabar atšals, kai rugiai žydė̃s. Vyšniom žýdžiant, oras atšąla. Jaunan mėnesy reikia kad sėt žirniai ar kas, kad ilgiau žýdžia. Gėles sodyt tai tik an jauno ir iš pirmadienio – tai žýdi labiausiai. Svogūnus sodina po Stanislovo arba alyvom žýdžiant. Kada krikštai (pusė gavėnios) , tai žýdi riešutai. Vėžiai nerša, kad žirniai y [ra] žydamys. Kaip pupos žýda, ta tie vėžiai eina. Ievos žýdžia, tad jau avižas sėja. Karklas ir verba žýdi baltu žiedu. Žyd žyd putelelis žalioje girelė [je],
tegul žydai, tegul klestai raudonos uogelės. Žalio [je] lanko [je] dobilėliai gražiais žiedais žydė́jo. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijeles bežydant. O kas tę žýdi vidun girelės, o kas tę auga be motynėlės. Liepelė žydė́jo, medučiu kvepėjo. Jaunoji mergele, aš tavi parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė [je] par dvi ar tris nedėles. Tas (vynamedis) turėjo tris šakas ir buvo želiojąs, augo ir žydėjo, ir jo uogos išsirpo. Žmogiškas trumpintelis amžis žýdinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms. Žýdmi. Pieva žydi pati ižg savęs. Manęs dar nebuvo, – alyvos žydėjo, manęs nebebus jau, – jos vėlei žydės. Žydi rožėm liekneliai. Nežydimieji augalai visai be žiedų. Žydančiasis (žiedantēsis) kopūstas (Brassica oleracea). Teip žila galva, kad balta kaip žydinti obelis. | Jai prisimetė žydžiančiója (greitoji) džiova. Vandos trumpa gėlėta suknikė kaip bijūno krūmas žydi. Staltiesė graži, sau tik žýdi. Tu patikėjai, kad upės grįžta, kad akmenėliai upely žydi. Tik žydi lažia kap ažklota gražia paklote. Medžiai žydė́te žýda (apsnigti) . Žydėjo šerkšnu medžiai, tvoros, svirtys, netgi kaminai. Netrukus laivas priplaukė molą, kiek pasviro šonu, žydėdamas vėliavomis. Neplauk langų su mazginiu, žydės langai. Merga kap aguona, net žydi. Grėtė žydi kaip rožė. Už stalelio sėdėjau, kap roželė žydė́jau. Aš pas savo motušelę kaip rožė žydė́jau, o pas tavi, jaunas berneli, kaip šluota kertelė [je]. Žydė́k, mano sūneli, kaip bijūnas daržely. Už baltam stalui pati sėdėjau, raudona rože skaisčiai žydėjau. Tu žydė́si rože, aš erškėteliu. Žydi bernelis mano širdelėj kai darže bijūnėlis. Žydi mergelė mano širdelėj kai darže lelijėlė. Par ką žiedas žýdi? Vargai šakojo, vargai lapojo, vargai vartuos žydė́jo. Žydi darže rožė, žydi lelijėlė, žydi mano jaunystėlė pas radną motyną. Žydi obelėlė raudonais žiedeliais, žýdi mano mergelė ir jos jaunos dienelės. Žýdi rūta, žýdi mėta, žýdi lelijėlė, žýdi mano valnios dienos kap žalia rūtelė. Žyd ir muno jaunos dienos kaip darže žolelės. Jam rodės, dar vakar jaunystė žydėjo, šiandieną pražilo plaukai nuo šalnos. Pačioj žydančioj (źydenczoj) jaunystėj. Dabar palaima jo žydėjo kaip rožė vasaros laike. Gražus esti bernelis, žydi (żiedi) kaip lelija, nešioja jį ant rankų mergaitė Marija. Žodis Dievo žmogu stojo bei vaisius panos žydėjo. Kam tos gėlės, jeigu bulvės žýdi. Diegu nebuvęs, gėle nežydėsi. Dilgynės ir keikiamos žýdi. Atiduos skolą, kad akmuo žydės. Atduos, kad kūlis žydės. Kai kuolai žydės, gaidžiai kiaušinius dės. Kai cviekai žydė̃s, aš tavę klausysiu. Savo krašte i tvoros žydi. Menka žolė ilgai žydi. Pupos žydi – bajoram badas. Koks medis nežydėjęs uogas veda. Lino linojėlis, bičių sijonėlis, aukso žiedu žydi. Septynios mylios tilto, o gale to tilto lelijos žýdžia. Ąžuolas grąžuolas, viršūnėlė žydi. Bitės gėluo, linų liemuo, aukso žiedu žydi. Kaulo burna, mėsos barzda, ant galvos jurginas žydi. Kad jauna buvau, rože žydėjau, kai pasenau, akis įgijau, pro tas akis pati išlindau.

2. turėti palankias sąlygas plėtotis, klestėti: Aukštiejie mokslai žemėje žýd. Žydės vienybė, lygybė ir brolybė mūsų tarpe. Tos gadynės pradžioj žydėjo dar javų prekyba. Kaip žinoma, toje [Vilniaus] vyskupystėje būtent, lenkystė bažnyčiose žydėjo iš senų laikų. Girtybė žydi čion visam pilnume ir tarp lietuvių. Bažnyčia Christaus … ne tiektai anuo metu kad dabar žydėjo, bet ir nū po ižbarstymo žydų po visą pasaulį. Pirmūsius metus amžiaus tavo aną žydančią jaunystę parleidai ant apibrozijimo (paniekinimo) munęs, Dievo tavo, ir ant raskažių tavo. Taip tai ir tauta, tikruoju gyvendama gyvenimu, žydės.

3. gražiai, sveikai atrodyti: Jaunas žydė́te žýda, kaip anims gerai. A matot, kaip jauna sau žýdu, i gana. Vakareliai buvo gražūs: girtų nebuvo kaip jei, pasišvietę visi, mergos žydė́te žydė́s. Kad būč vienas buvęs, galbūt i žydė́jęs. Žandai žýda. Raugėm saldes, bulbes virėm, o mūs žandai žydė́j [o]. Pribaigei Lapinį, o pati žydėte žydi, – sako paštininkas Lapinienei. Ūkvedys žydėjo sveikata. Greit jį nuvilko ir pasodino už stalo – tarp žydinčių veidų, greta žmonos. Žýdi mano mergužėlės skaistiejie veideliai. O Amilia – jau septintam danguje. Žydi visa, net ašaros trykšta jai iš akių.

4. gerai gyventi, žaliuoti: Nupylė į miestą i žýdžia tame mieste. Žýdam seni vieni. Nežýdam i nežaliuojam, vargstam, i tiek. Žydė́k, kol šalna nepakando. praleisti (daug laiko): Neparvažiuoja mūsiškiai, o gal koks žagarietis žýdžia pas juos. Prie šito audeklo ir žydė́k visa vasara. Vai vai, mergele, tu čia žydė́si, iki viską pasiūsi! Dar dešimt dienų [ligoninėje] žydė́sit kap niekur nieko.

5. žibėti, blizgėti, spindėti: Akikės [vaikų] žydė́s, veizant į tą saldainį. Ir akys, ir dangus rugiagėlėm žydėjo. Aušrinė paryškėjusi tebežydi, tebemirkčioja. Žydi danguj žvaigždelės – teip jaunos mergelės. Mėnulis žýdi pilnatim. būti matomam, atsispindėti (veide): [Žmonės buvo] povyzos drąsios ir malonios, ant kožno veidu narsybė ir kantrybė žydėjo, o malonė artimo kiekvieno [je] širdė [je] klestėjo. Visų veiduose žydi džiaugsmas. Eglei skruostuos žydi spindulys jaukus – Žilvinas palydi žmoną ir vaikus. O kad aš buvau pas motynėlę, žydė́jo roželės ant mano veidelių.

6. pelėti, plėkti, mūsoti: Duona žýda, sena senitelė̃. Jeigu pradžioj nedėlios kepi [duoną],
tai labai pela, pradeda žydė́t. Pupos žýda ir duona žýda. Mūsų duonytė žýdžia.

7. būti pakeitusiam spalvą dėl fitoplanktono dauginimosi. Dabar vanduo tai nei nebežýdi, o pirma tai žalias žalias. Ryte tai buvo geltonas geltonas vanduoj [ežere],
žydė́j [o]. Jau vanduoj žỹdi, sekas maudytis. Kol vanduoj žydi, maudytis neik. Pelkėse ir ežero pakrašty vanduo žydėjo. Ten augo ajerai, tarp jų kumsėjo varlės ir žydėjo maurais apsitraukęs vanduo. Rugsėjė [je] žýda jūra, sveika būti pri jūrai.

8. būti su baltomis dėmėmis. Nagos žýdi – padovanos kas ką. Kap pirštų nagai žydi – vargas. Nagai žýda, gausi žanyties. Kiek nagų žydžia, tiek vaikų turėsi. Kurios nagai žỹdi, gaus našlį. Visos nagos žydi – greit atliksi našlė. Ką nauja nešiosi, kad nagai žýdi. Nagas žýdi, itai bus navyna. Mortos dantỹs žýdi. Dantys žyda, kad dantų galai baltuo [ja]. | Žemė žýdi – tai jau prieš grybus. Žemė žydi dar̃, turi būt baravykų. Jeigu žemė žydi, tai bus grybų. Žemė žýdi, pumpučių yra. | Neik, kur ledas žỹdi.

9. nesveikai raudonuoti: Kojos žýdi, kai supleišėja. Jau kūnelis žýdžia vaikui – nupuškuoja visas. Žýda visa panosė [po slogos]. O jei raupsai žydės odoje, ir apdengs visą odą, nuog galvos iki kojų, viskas po akim plebono gal būti. Tada vėl žydėdavo visų nosys, vėl klegėdavo lotyniškai rusiškai lietuviškas Babelis. šviesti ryškiai raudona spalva: Kaip sykį kirto, žemė drebėjo, kaip antrą kirto, kraujas žydė́jo. Žemė su kraujum žydėt pradėjo. Žemė krauju žydėt pradėjo.

10. turėti mėnesines: Sako, jau žýdžiant [mergiotę].
ant nósies žýdi greit įvyks: Renkitės, jum veseilia an nósies žýdi, o gal jau prašė? Pinigų reikia – krikštynos žydi an nosies.
galvà žýdi. I galvà jau žýdi. Kaip pagrįši, žydė́s mamos galvẽlė, kaip vyno obelelė.
garstỹčios paausiuosè žýdi. Paskui visi sako, kad jau jai ir garstỹčios paausiuosè žýdi, o vis neištekėjusi.
kviečiaĩ (rugiaĩ.
) žýdi. Tau už jo kviečiaĩ žýdi. Dabar klebonuo rugiaĩ žýda: ryt ar trejos laidotuvės. Kai žmonys miršta, kunigams rugiaĩ žýda.
širdyjè žýdi jaučia nuoskaudą: Man vis širdy žydi, kiek kartų anys mañ’ norėjo suėst.
apžydė́ti

1. kiek nužydėti: Nesulauks anos. Visų Šventų, nušals; jau anos apžydė́ję.

2. žydint apsidulkinti giminingos kultūros žiedadulkėmis: Kopūstai sėtiniais apžyda.

3. apdovanoti: Kad apžydė́jo vaikus: vienam kepurę, kitam batus, trečiam šaliką. Duok duok, tetušeli, neskūpėk, savo mylą dukterelę apžydė́k. | Baltas stalas lino žiedu apžydėtas, gabija apšviestas.
atžydė́ti.

1. baigti žydėti, nužydėti: Atžydėjo [gėlės],
galia birti.

2. ilgai dirbti, nusikamuoti: Nu atsižydė́si vienas in tokio kavalko!
dažydė́ti. peržydėti 1: Obelių yra kelios, tai dažydėj [o],
o ar obuolių bus, ar ne.
įžydė́ti. įsileisti žydėti: Gražesnės [gėlės],
kai da ne teip įžydė́ję. Mėlynas linelis jau įžydėjo, jau tave tėvelis man pažadėjo. Daba da jis neįsižydė́jęs, užskurdęs. Pavasaris įsižydi vis daugiau, vis margiau.
išžydė́ti, išžýdi (ìšžydi), -ė́jo.

1. kurį laiką žydėti, išbūti su žiedais: Mūsų žolynai visą žiemą išžydė́jo.

2. sužysti, išsiskleisti: Eina su peiliu ir tuos pumpurėlius appjausto, neduoda jom. išžydė́t. Neduokit tiem stiebam [rabarbarų] išžydė́t: kap tie stiebai ìšžydi, tai lapai maži. Pernai sausra buvo, tai neišžydė́jo [bijūnai]. Ir sodas ižžýdi, visas baltas. Žalia rūtelė, ar jau išžydė́jai? Išžydėk, rūtele, linelio žiedeliu, kad jis neišpažintų tėvulio dvarėlio. Kai tos lelijos išžydėjo, iš tų lelijų paukštelis skrido.

3. baigti žydėti, peržydėti: Išžydmi. Kviečiai jau buvo išžydė́ję, kai suguldė. Jos. išžydė́ [jo],
ir viskas. Nū išžýdi vyšnios. Bulbos neišsižydė́ję, o kasa.

4. užsibūti: Na, jau tu tę. išsižydė́jai.

5. lemti pasidengus baltomis dėmėmis: Kai nagai žydi, tai jie išžydi an ščėsties.
nužydė́ti.

1. baigti žydėti: Nužydi žolė. Jau žiedai nužydė́jo, t. y. nustojo žydėti. Vienos bulbos nužydė́ję, kitos da žydi. Jau rudi žiedai, nužydė́ję liepos. [Linai] kaip jau nužýda, tujau reik nurauti, sustatyti į gubeles. Nužydė́jo, nulinko rugiai. Šiemet bulbos visų anksčiausia nugedo, nespėjo nužydė́t. Tos [gėlės] benga nužydė́ti, kitas svadinsu. Jau ramunės nužydė́j [o],
jau šlempa. Nužýdi pieva i pasisėja pati, šitie grūdeliai. Nužydmi. Bėga dienos laukais ir nužydi gėlėm, nubanguoja rugiais pakelėm, pakelėm. Pasklis ir mūsų dienos lyg nužydėję pienės, nuklys toli už atminimo. Dar roželės nežydėjo nė metuose kartą, mergužėlė, nužydėsi paskutinį kartą!. Papartis jau buvo nusižydė́jęs. nunykti: Ažu itokių gaspadorių tai visa gražiai nužydė́j [o].

2. baigti žydėti, žaliuoti. Ka vanduo nužydė́s, tuokart, vaikaliai, maudyties galėsiat.

3. darytis nebegražiam, nusenti: Taip nužydė́ste, ka greit bus galas. Agute, liaukis. Vaikio neprisuksiu. Ir nužydėsi senmerge.

4. pakliūti (į vargą): Šumij [o] šumij [o] ir nužydė́j [o] in penkelių metų [į kalėjimą].
pažydė́ti.

1. kurį laiką, kiek žydėti: Jos. par vasarą pažýdi i rudenį nuleipsta. Sutaisiau [puokštę],
sakau, tegul ir jam. pažýdžia. Dabar kaip šitie čibuliai pažydė̃s ir juos nupjausi, tai daugiau nebežydės. Kad palyt žiede, tai anos. do pažydė́t. Tai pažydė́jo do medatkos po šitam lietui. Vaisiniai medžiai jau pažydė́jo: obuoliai, grūšnios augti pradėjo. Pasižydėk, seseraite, paskutinį kartą.

2. būti nebegražiam, kiek pasenusiam: Mes jau abi pažydė́ję, baltos, tai daug ką kiteip suprantam.

3. pasilinksminti: Kap rugelius pabaigsim, tada pažydė́sim.

4. ilgai trukti (dirbant, vargstant): Na ir pažydė́jau aš tame audime. Pasižydė́jo maniškė staklės [e]. Da pasižydė́si, vaike, kol in savo kojų atsistosi. ilgai būti: Mes čia dar ir pažydė́sim.
péržydėti. peržydė́ti. páržydėti;

1. baigti žydėti: Paržyda medis, žolė. Páržydėjo ir nubiro žiedai. Rugiams žydant, jei vėjų nėr, gerai páržyda – geri rugiai yr. Kaip páržydės grikiai, būs grūdukai. Kap péržydės žolė, jau šienas negardus. Páržydžia [pupos],
ankščiukės yr, viršūnės pradeda ruduot. Čiukš va péržydėjo ir nebežydžia [gėlės]. Kap jau péržydėję bulbos, tada pjaunam bulbienolius. Gaidžiukai kap péržydi, loc šiškelės randasi. Bijūnėlis paržydės, tai jis saldžiai nekvepės. Laukuose rugeliai jau peržydėję, grūdelius augina. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė [je] par dvi ar tris nedėles, kurie paržydėjusys mezga vaisių, arba spurganas. Peržydmi. | Jau kiek péržydėjo sodai, kap pirma tai tik balta, gražu. Žinok gerai, merguželė, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė. Ji. mums parūpina, ko priegimtis (gamta) neįstengia priduoti: auksinį laiką, niekados nerūdintį, pavasarį neperžydintį.

2. pasidaryti nebegražiam, pasenti: Žydėjusi páržydėjusi merga, jau po visam. Péržydėjus merga, kas jau ją tep ir griebs.

3. baigti žydėti. Aš paežerėj ažaugus, mum būdavo neleista [maudytis],
kolei vanduo péržydi. Kol [v] anduo nepéržydėjęs, nemožna maudytis.
pražydė́ti.

1. imti žydėti, išskleisti žiedus, pražysti: Pražýdi grikis anksti. Iš pradžių tulpės pražýdi, paskui ir kitos [gėlės]. Kai pražýdi, baisus kvepėjimas liepos. Labai reikia lietaus, teip sausa, bulbos nepražydė̃s. Kada sausas oras, pražydė́jus pienė greit išmeta pūkelius. Ievas liuobam merksma, Velykoms ka pražydė́tum an stalo pasidėti. Motka išeina žiemos laiku – sodas pražydė́jo. [Sugrįšiu, ] kai an pečiaus žirnius sės, kai kačerga pražydė̃s. Sesyt sesytė, jaunoji mano, kad ji. pražydės, tai aš parjosiu. Kap sesutė rūtą sės, an rytojaus pražydė̃s, tada mano jaunos dienos pas motulę vėl sugrįš. [Vainikėli, žaliukėli, ] kaip tu žalias pražydė́si, aš jauna tekėsiu. Pražydmi. Kai užsėdau už skomelių, pražydėjau kai roželė. Tai iš tę, tai iš tę laimė pražydės. Vieną sykį tie jau žydėjo, antrą sykį nebipražydė́s, vieną sykį tu jauna esi, antrą sykį – nebibūsi. Atiduos, kai basliai pražydės.

2. nužydėti, peržydėti: Žolė pražydė́jo. Pražydė́jo rožė, po dienos numetė lapus. Mūs jaunystė greitai pražydėjo. žydint praleisti: O tu viena, kai žiedas, dieneles pražýdi. Pražydėjus jaunas dienas, puolei į vargelį.

3. būti subrendusiam: Nuotaka, pražydėjusi merga.

4. imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Vakarų Europoje buvo pražydėję benediktinai. Pražydėjo nauja draugija.

5. apsitraukti pelėsiais: Negi išmesi pražydėjusią duoną – suvalgom.

6. praleisti laiką ilgai ką dirbant: Su tuo audimu, mergele, staklėse pražydė́si. Pražydė́si, ligi išausi.
razžydė́ti. sužydėti: Razžydė́jo kvietkai labai gražiai. Šiemet i nerazžydė́ [jo] liepai. Razžydė́j [o] sodai, alne balta nuog žydeklių. Stato butelin: ar razžydė̃s tos vyšnios?
sužydė́ti, sužýdi (sùžydi), -ė́jo.

1. imti visiems žydėti. Sužýdi lubinai, aparia, sėja rugius. Kap alyvos sùžydi, namas kap iš atvirutės. Vasarą ka sužydė́s [gėlės],
tiek gražiausiai būs. Kap buvo slyvos sužydė́ję, tai visas kiemas tik baltavos. Ka tie alyvai kumet sužydė́s, tiek gražus tas takiukas buvo, tiesiai į gonkas. Viešnės sužýda ankstybėse, tankiai nušaldo. Kaip sužýdi [bezdai],
tai mėlyni, balti, teip gražu, teip kvėpia. Ankstyvos [bulvės] sužydė́ję, o kas bus – než [i] nia. Bus jie ten, kai paparčiai sužydės.

2. apsidulkinti vienas kito dulkėmis: Burokai su burokėliais susižýsti. Kai bulba tai susižýdžia, kažin agurkai? Buvo viena geltonoja [morka] ir susižydė́jo. Tuščiaviduriai žiedai susižýdžia su pilnaviduriais ir būna sėklų.

3. suklestėti: Prisiekęs pastangas visas padėti, kad tėviškė galėtų sužydėti. Sužydė̃s tau visa, kad vagia šiokis tokis.

4. sužibėti, suspindėti: Išėjus iš bažnyčios ir susitikus šventoriuje, merginų ir vaikinų skruostai nesužydi, akys nesuspindi.

5. supelėti, suplėkti: Padedu ant pamato, apvožu, al’ pražysta [duona],
sužydė́jusios i nebgal bevalgyti. Valgyk sužydėjusią duoną – perkūno nebijosi.

6. pradėti žydėti.

7. pasidaryti gražiam, subręsti: Merga greitai sužýda, ale i páržyda greit.
užžydė́ti.

1. pražydėti: Ažžydė́j [o] gėlės. Ažužydė́ [jo] žolynas. Užžydė̃s sodas po šventam Jurgi. Kap žužýdi kanapės, išrinkdė jas.

2. pradėti pelėti: Mūsios lubos ažžydė́ję, visos baltos.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žydė́ti, </b>žýdi (žýdžia, žýsti, žỹdi), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">būti išsiskleidusiam</span>. <span class="explanation">būti su žiedais: </span> Žolės suniko žydė́ti po pievas. Gražūs žiedai visi, kai žýdi, o kai nežýdi, tai ruduo. Do nežýdžia ramunės, yra tik burbuolytės. Man pats gražasai laikas, kai žýdžia obelys, alyvos. O jau gegužio mėnuo kaip ateina, kada sodai ims žydė́t, tai tada paties audeklus. Sakydavo, obelim žýdžiant labiau [drobes] baldo. Žydė́t, žydė́t, ir nunyko žiedai [obelų]. Ananasinė gražiausia žydėjo, bitės lakstė, o obuolioko nė vieno. Nata žydė́j [o] sodas: kap žýdi, tai až balta an atšlaimo. Sodai žýdi kap pienas. Šįmet pasiutiškai vyšnios žydė́jo. Pupos žýdi – nat balta, kaip marška apidengta. Gėlės pas mane žýdi, iš proto kraustos. Jurginiai žýdi, net pleška. Kapinyne prinešė gėlių, žýdi kapinynas kap sniegu. Žydė́jo, baltavo [obelis], o daba žiūru – nė vieno obūliuko. Sodas žydė́t žydė́jo kai vainikas. Žydė́t žydė́jo, ale nemezgė agurkai. Kaip katrų [žmonių] bulbės i žydė́ti nežydė́jo, nėko nebūs. Kai pušes žýdi, priskrėsk šitų dulkių, nuo plaučių gerai. Blendikės ka žýdžia, tie pumpurai pūkuoti, tai bitys puola. Tas bumbolas žydė́jo, nužydėjo i nudžiūvo. Žydančių̃ gėlikių prismaigiau <span class="explanation"> (prisodinau) </span>, teaugie. Padiegėm i tokių dobilų žydančių̃. Žydančias bulbas pradės kast. Žýdžiant apipuolo [bulves amaras], jau lapai juodauna. Kirmytžolė geltonai žýdi. Ka žýdžia, ka žýdžia lauko lukštai, – geltona visa pieva. Laukas žỹdi svėrėm. Žolių <span class="explanation"> (vaistažolių) </span> nauda yr, ka žýda. Kaži, a rugiai bežydą̃? Kai rugiai žýda, visa debesis dulkių eina. Rugiai kai žýdi, tai tik eina, regis, ūkana. Jau rugius pasėjai, rugiai žýda, – pjauk žemyn dėl stogo. Reik kiaulpienes nupjauti, kiaulpienės žýdai, užkretai. Žỹdinti lubinai minkštūs, supūsta. Žydintì bijūnai. Linai gražiai žýdžia, ažtat ir vardus deda Linas, Lina. Mėlynės anksti žýdžia, tai daug bus uogų. Šermukšnis žydė́jo – bus šlapias ruduo. Bus blogi metai, kad obelys antruokart žýdi. Sukaria [svogūnus] an pečio ir jiej tę karo, išrūksta, tai, sako, tada nežydi. Dabar atšals, kai rugiai žydė̃s. Vyšniom žýdžiant, oras atšąla. Jaunan mėnesy reikia kad sėt žirniai ar kas, kad ilgiau žýdžia. Gėles sodyt tai tik an jauno ir iš pirmadienio – tai žýdi labiausiai. Svogūnus sodina po Stanislovo arba alyvom žýdžiant. Kada krikštai <span class="explanation"> (pusė gavėnios) </span>, tai žýdi riešutai. Vėžiai nerša, kad žirniai y [ra] žydamys. Kaip pupos žýda, ta tie vėžiai eina. Ievos žýdžia, tad jau avižas sėja. Karklas ir verba žýdi baltu žiedu. Žyd žyd putelelis žalioje girelė [je], tegul žydai, tegul klestai raudonos uogelės. Žalio [je] lanko [je] dobilėliai gražiais žiedais žydė́jo. Aš išmindžiau rūtus, rožes, lelijeles bežydant. O kas tę žýdi vidun girelės, o kas tę auga be motynėlės. Liepelė žydė́jo, medučiu kvepėjo. Jaunoji mergele, aš tavi parvesiu kitą rudenelį, kad žydės, kad žibės balti akmeneliai. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė [je] par dvi ar tris nedėles. Tas (vynamedis) turėjo tris šakas ir buvo želiojąs, augo ir žydėjo, ir jo uogos išsirpo. Žmogiškas trumpintelis amžis žýdinčioms ir krintančioms prilygsta žolelėms. Žýdmi. Pieva žydi pati ižg savęs. Manęs dar nebuvo, – alyvos žydėjo, manęs nebebus jau, – jos vėlei žydės. Žydi rožėm liekneliai. Nežydimieji augalai visai be žiedų. Žydančiasis (žiedantēsis) kopūstas (Brassica oleracea). Teip žila galva, kad balta kaip žydinti obelis. | Jai prisimetė žydžiančiója <span class="explanation"> (greitoji) </span> džiova. Vandos trumpa gėlėta suknikė kaip bijūno krūmas žydi. Staltiesė graži, sau tik žýdi. Tu patikėjai, kad upės grįžta, kad akmenėliai upely žydi. Tik žydi lažia kap ažklota gražia paklote. Medžiai žydė́te žýda <span class="explanation"> (apsnigti) </span>. Žydėjo šerkšnu medžiai, tvoros, svirtys, netgi kaminai. Netrukus laivas priplaukė molą, kiek pasviro šonu, žydėdamas vėliavomis. Neplauk langų su mazginiu, žydės langai. Merga kap aguona, net žydi. Grėtė žydi kaip rožė. Už stalelio sėdėjau, kap roželė žydė́jau. Aš pas savo motušelę kaip rožė žydė́jau, o pas tavi, jaunas berneli, kaip šluota kertelė [je]. Žydė́k, mano sūneli, kaip bijūnas daržely. Už baltam stalui pati sėdėjau, raudona rože skaisčiai žydėjau. Tu žydė́si rože, aš erškėteliu. Žydi bernelis mano širdelėj kai darže bijūnėlis. Žydi mergelė mano širdelėj kai darže lelijėlė. Par ką žiedas žýdi? Vargai šakojo, vargai lapojo, vargai vartuos žydė́jo. Žydi darže rožė, žydi lelijėlė, žydi mano jaunystėlė pas radną motyną. Žydi obelėlė raudonais žiedeliais, žýdi mano mergelė ir jos jaunos dienelės. Žýdi rūta, žýdi mėta, žýdi lelijėlė, žýdi mano valnios dienos kap žalia rūtelė. Žyd ir muno jaunos dienos kaip darže žolelės. Jam rodės, dar vakar jaunystė žydėjo, šiandieną pražilo plaukai nuo šalnos. Pačioj žydančioj (źydenczoj) jaunystėj. Dabar palaima jo žydėjo kaip rožė vasaros laike. Gražus esti bernelis, žydi (żiedi) kaip lelija, nešioja jį ant rankų mergaitė Marija. Žodis Dievo žmogu stojo bei vaisius panos žydėjo. Kam tos gėlės, jeigu bulvės žýdi. Diegu nebuvęs, gėle nežydėsi. Dilgynės ir keikiamos žýdi. Atiduos skolą, kad akmuo žydės. Atduos, kad kūlis žydės. Kai kuolai žydės, gaidžiai kiaušinius dės. Kai cviekai žydė̃s, aš tavę klausysiu. Savo krašte i tvoros žydi. Menka žolė ilgai žydi. Pupos žydi – bajoram badas. Koks medis nežydėjęs uogas veda. Lino linojėlis, bičių sijonėlis, aukso žiedu žydi. Septynios mylios tilto, o gale to tilto lelijos žýdžia. Ąžuolas grąžuolas, viršūnėlė žydi. Bitės gėluo, linų liemuo, aukso žiedu žydi. Kaulo burna, mėsos barzda, ant galvos jurginas žydi. Kad jauna buvau, rože žydėjau, kai pasenau, akis įgijau, pro tas akis pati išlindau. <br/>2. <span class="explanation">turėti palankias sąlygas plėtotis, klestėti: </span> Aukštiejie mokslai žemėje žýd. Žydės vienybė, lygybė ir brolybė mūsų tarpe. Tos gadynės pradžioj žydėjo dar javų prekyba. Kaip žinoma, toje [Vilniaus] vyskupystėje būtent, lenkystė bažnyčiose žydėjo iš senų laikų. Girtybė žydi čion visam pilnume ir tarp lietuvių. Bažnyčia Christaus … ne tiektai anuo metu kad dabar žydėjo, bet ir nū po ižbarstymo žydų po visą pasaulį. Pirmūsius metus amžiaus tavo aną žydančią jaunystę parleidai ant apibrozijimo <span class="explanation"> (paniekinimo) </span> munęs, Dievo tavo, ir ant raskažių tavo. Taip tai ir tauta, tikruoju gyvendama gyvenimu, žydės. <br/>3. <span class="explanation">gražiai, sveikai atrodyti: </span> Jaunas žydė́te žýda, kaip anims gerai. A matot, kaip jauna sau žýdu, i gana. Vakareliai buvo gražūs: girtų nebuvo kaip jei, pasišvietę visi, mergos žydė́te žydė́s. Kad būč vienas buvęs, galbūt i žydė́jęs. Žandai žýda. Raugėm saldes, bulbes virėm, o mūs žandai žydė́j [o]. Pribaigei Lapinį, o pati žydėte žydi, – sako paštininkas Lapinienei. Ūkvedys žydėjo sveikata. Greit jį nuvilko ir pasodino už stalo – tarp žydinčių veidų, greta žmonos. Žýdi mano mergužėlės skaistiejie veideliai. O Amilia – jau septintam danguje. Žydi visa, net ašaros trykšta jai iš akių. <br/>4. <span class="explanation">gerai gyventi, žaliuoti: </span> Nupylė į miestą i žýdžia tame mieste. Žýdam seni vieni. Nežýdam i nežaliuojam, vargstam, i tiek. Žydė́k, kol šalna nepakando. <span class="explanation">praleisti (daug laiko): </span> Neparvažiuoja mūsiškiai, o gal koks žagarietis žýdžia pas juos. Prie šito audeklo ir žydė́k visa vasara. Vai vai, mergele, tu čia žydė́si, iki viską pasiūsi! Dar dešimt dienų [ligoninėje] žydė́sit kap niekur nieko. <br/>5. <span class="explanation">žibėti, blizgėti, spindėti: </span> Akikės [vaikų] žydė́s, veizant į tą saldainį. Ir akys, ir dangus rugiagėlėm žydėjo. Aušrinė paryškėjusi tebežydi, tebemirkčioja. Žydi danguj žvaigždelės – teip jaunos mergelės. Mėnulis žýdi pilnatim. <span class="explanation">būti matomam, atsispindėti (veide): </span> [Žmonės buvo] povyzos drąsios ir malonios, ant kožno veidu narsybė ir kantrybė žydėjo, o malonė artimo kiekvieno [je] širdė [je] klestėjo. Visų veiduose žydi džiaugsmas. Eglei skruostuos žydi spindulys jaukus – Žilvinas palydi žmoną ir vaikus. O kad aš buvau pas motynėlę, žydė́jo roželės ant mano veidelių. <br/>6. <span class="explanation">pelėti, plėkti, mūsoti: </span> Duona žýda, sena senitelė̃. Jeigu pradžioj nedėlios kepi [duoną], tai labai pela, pradeda žydė́t. Pupos žýda ir duona žýda. Mūsų duonytė žýdžia. <br/>7. <span class="explanation">būti pakeitusiam spalvą dėl fitoplanktono dauginimosi</span>. Dabar vanduo tai nei nebežýdi, o pirma tai žalias žalias. Ryte tai buvo geltonas geltonas vanduoj [ežere], žydė́j [o]. Jau vanduoj žỹdi, sekas maudytis. Kol vanduoj žydi, maudytis neik. Pelkėse ir ežero pakrašty vanduo žydėjo. Ten augo ajerai, tarp jų kumsėjo varlės ir žydėjo maurais apsitraukęs vanduo. Rugsėjė [je] žýda jūra, sveika būti pri jūrai. <br/>8. <span class="explanation">būti su baltomis dėmėmis</span>. Nagos žýdi – padovanos kas ką. Kap pirštų nagai žydi – vargas. Nagai žýda, gausi žanyties. Kiek nagų žydžia, tiek vaikų turėsi. Kurios nagai žỹdi, gaus našlį. Visos nagos žydi – greit atliksi našlė. Ką nauja nešiosi, kad nagai žýdi. Nagas žýdi, itai bus navyna. Mortos dantỹs žýdi. Dantys žyda, kad dantų galai baltuo [ja]. | Žemė žýdi – tai jau prieš grybus. Žemė žydi dar̃, turi būt baravykų. Jeigu žemė žydi, tai bus grybų. Žemė žýdi, pumpučių yra. | Neik, kur ledas žỹdi. <br/>9. <span class="explanation">nesveikai raudonuoti: </span> Kojos žýdi, kai supleišėja. Jau kūnelis žýdžia vaikui – nupuškuoja visas. Žýda visa panosė [po slogos]. O jei raupsai žydės odoje, ir apdengs visą odą, nuog galvos iki kojų, viskas po akim plebono gal būti. Tada vėl žydėdavo visų nosys, vėl klegėdavo lotyniškai rusiškai lietuviškas Babelis. <span class="explanation">šviesti ryškiai raudona spalva: </span> Kaip sykį kirto, žemė drebėjo, kaip antrą kirto, kraujas žydė́jo. Žemė su kraujum žydėt pradėjo. Žemė krauju žydėt pradėjo. <br/>10. <span class="explanation">turėti mėnesines: </span> Sako, jau žýdžiant [mergiotę]. <br/><b> ant nósies žýdi</b> <span class="explanation">greit įvyks: </span> Renkitės, jum veseilia an nósies žýdi, o gal jau prašė? Pinigų reikia – krikštynos žydi an nosies. <br/><b>galvà žýdi</b>. I galvà jau žýdi. Kaip pagrįši, žydė́s mamos galvẽlė, kaip vyno obelelė. <br/><b>garstỹčios paausiuosè žýdi</b>. Paskui visi sako, kad jau jai ir garstỹčios paausiuosè žýdi, o vis neištekėjusi. <br/><b>kviečiaĩ (rugiaĩ</b>. <br/><b>) žýdi</b>. Tau už jo kviečiaĩ žýdi. Dabar klebonuo rugiaĩ žýda: ryt ar trejos laidotuvės. Kai žmonys miršta, kunigams rugiaĩ žýda. <br/><b>širdyjè žýdi</b> <span class="explanation">jaučia nuoskaudą: </span> Man vis širdy žydi, kiek kartų anys mañ’ norėjo suėst. <br/><b>apžydė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek nužydėti: </span> Nesulauks anos. Visų Šventų, nušals; jau anos apžydė́ję. <br/>2. <span class="explanation">žydint apsidulkinti giminingos kultūros žiedadulkėmis: </span> Kopūstai sėtiniais apžyda. <br/>3. <span class="explanation">apdovanoti: </span> Kad apžydė́jo vaikus: vienam kepurę, kitam batus, trečiam šaliką. Duok duok, tetušeli, neskūpėk, savo mylą dukterelę apžydė́k. | Baltas stalas lino žiedu apžydėtas, gabija apšviestas. <br/><b>atžydė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">baigti žydėti</span>, nužydėti: </span> Atžydėjo [gėlės], galia birti. <br/>2. <span class="explanation">ilgai dirbti, nusikamuoti: </span> Nu atsižydė́si vienas in tokio kavalko! <br/><b>dažydė́ti</b>. peržydėti 1: Obelių yra kelios, tai dažydėj [o], o ar obuolių bus, ar ne. <br/><b>įžydė́ti</b>. <span class="explanation">įsileisti žydėti: </span> Gražesnės [gėlės], kai da ne teip įžydė́ję. Mėlynas linelis jau įžydėjo, jau tave tėvelis man pažadėjo. Daba da jis neįsižydė́jęs, užskurdęs. Pavasaris įsižydi vis daugiau, vis margiau. <br/><b>išžydė́ti, </b>išžýdi (ìšžydi), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką žydėti, išbūti su žiedais: </span> Mūsų žolynai visą žiemą išžydė́jo. <br/>2. <span class="explanation">sužysti, išsiskleisti: </span> Eina su peiliu ir tuos pumpurėlius appjausto, neduoda jom. išžydė́t. Neduokit tiem stiebam [rabarbarų] išžydė́t: kap tie stiebai ìšžydi, tai lapai maži. Pernai sausra buvo, tai neišžydė́jo [bijūnai]. Ir sodas ižžýdi, visas baltas. Žalia rūtelė, ar jau išžydė́jai? Išžydėk, rūtele, linelio žiedeliu, kad jis neišpažintų tėvulio dvarėlio. Kai tos lelijos išžydėjo, iš tų lelijų paukštelis skrido. <br/>3. <span class="explanation">baigti žydėti</span>, peržydėti: </span> Išžydmi. Kviečiai jau buvo išžydė́ję, kai suguldė. Jos. išžydė́ [jo], ir viskas. Nū išžýdi vyšnios. Bulbos neišsižydė́ję, o kasa. <br/>4. <span class="explanation">užsibūti: </span> Na, jau tu tę. išsižydė́jai. <br/>5. <span class="explanation">lemti pasidengus baltomis dėmėmis: </span> Kai nagai žydi, tai jie išžydi an ščėsties. <br/><b>nužydė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">baigti žydėti</span>: </span> </span> Nužydi žolė. Jau žiedai nužydė́jo, t. y. nustojo žydėti. Vienos bulbos nužydė́ję, kitos da žydi. Jau rudi žiedai, nužydė́ję liepos. [Linai] kaip jau nužýda, tujau reik nurauti, sustatyti į gubeles. Nužydė́jo, nulinko rugiai. Šiemet bulbos visų anksčiausia nugedo, nespėjo nužydė́t. Tos [gėlės] benga nužydė́ti, kitas svadinsu. Jau ramunės nužydė́j [o], jau šlempa. Nužýdi pieva i pasisėja pati, šitie grūdeliai. Nužydmi. Bėga dienos laukais ir nužydi gėlėm, nubanguoja rugiais pakelėm, pakelėm. Pasklis ir mūsų dienos lyg nužydėję pienės, nuklys toli už atminimo. Dar roželės nežydėjo nė metuose kartą, mergužėlė, nužydėsi paskutinį kartą!. Papartis jau buvo nusižydė́jęs. <span class="explanation">nunykti: </span> Ažu itokių gaspadorių tai visa gražiai nužydė́j [o]. <br/>2. <span class="explanation">baigti žydėti</span>, žaliuoti</span>. Ka vanduo nužydė́s, tuokart, vaikaliai, maudyties galėsiat. <br/>3. <span class="explanation">darytis nebegražiam, nusenti: </span> Taip nužydė́ste, ka greit bus galas. Agute, liaukis. Vaikio neprisuksiu. Ir nužydėsi senmerge. <br/>4. <span class="explanation">pakliūti (į vargą): </span> Šumij [o] šumij [o] ir nužydė́j [o] in penkelių metų [į kalėjimą]. <br/><b>pažydė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką, kiek žydėti: </span> Jos. par vasarą pažýdi i rudenį nuleipsta. Sutaisiau [puokštę], sakau, tegul ir jam. pažýdžia. Dabar kaip šitie čibuliai pažydė̃s ir juos nupjausi, tai daugiau nebežydės. Kad palyt žiede, tai anos. do pažydė́t. Tai pažydė́jo do medatkos po šitam lietui. Vaisiniai medžiai jau pažydė́jo: obuoliai, grūšnios augti pradėjo. Pasižydėk, seseraite, paskutinį kartą. <br/>2. <span class="explanation">būti nebegražiam, kiek pasenusiam: </span> Mes jau abi pažydė́ję, baltos, tai daug ką kiteip suprantam. <br/>3. <span class="explanation">pasilinksminti: </span> Kap rugelius pabaigsim, tada pažydė́sim. <br/>4. <span class="explanation">ilgai trukti (dirbant, vargstant): </span> Na ir pažydė́jau aš tame audime. Pasižydė́jo maniškė staklės [e]. Da pasižydė́si, vaike, kol in savo kojų atsistosi. <span class="explanation">ilgai būti: </span> Mes čia dar ir pažydė́sim. <br/><b>péržydėti</b>. peržydė́ti. páržydėti; <br/>1. <span class="explanation">baigti žydėti</span>: </span> </span> Paržyda medis, žolė. Páržydėjo ir nubiro žiedai. Rugiams žydant, jei vėjų nėr, gerai páržyda – geri rugiai yr. Kaip páržydės grikiai, būs grūdukai. Kap péržydės žolė, jau šienas negardus. Páržydžia [pupos], ankščiukės yr, viršūnės pradeda ruduot. Čiukš va péržydėjo ir nebežydžia [gėlės]. Kap jau péržydėję bulbos, tada pjaunam bulbienolius. Gaidžiukai kap péržydi, loc šiškelės randasi. Bijūnėlis paržydės, tai jis saldžiai nekvepės. Laukuose rugeliai jau peržydėję, grūdelius augina. Paprastai apyniai žyda liepos mėnesė [je] par dvi ar tris nedėles, kurie paržydėjusys mezga vaisių, arba spurganas. Peržydmi. | Jau kiek péržydėjo sodai, kap pirma tai tik balta, gražu. Žinok gerai, merguželė, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė. Ji. mums parūpina, ko priegimtis (gamta) neįstengia priduoti: auksinį laiką, niekados nerūdintį, pavasarį neperžydintį. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nebegražiam, pasenti: </span> Žydėjusi páržydėjusi merga, jau po visam. Péržydėjus merga, kas jau ją tep ir griebs. <br/>3. <span class="explanation">baigti žydėti</span>. Aš paežerėj ažaugus, mum būdavo neleista [maudytis], kolei vanduo péržydi. Kol [v] anduo nepéržydėjęs, nemožna maudytis. <br/><b>pražydė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti žydėti, išskleisti žiedus, pražysti: </span> Pražýdi grikis anksti. Iš pradžių tulpės pražýdi, paskui ir kitos [gėlės]. Kai pražýdi, baisus kvepėjimas liepos. Labai reikia lietaus, teip sausa, bulbos nepražydė̃s. Kada sausas oras, pražydė́jus pienė greit išmeta pūkelius. Ievas liuobam merksma, Velykoms ka pražydė́tum an stalo pasidėti. Motka išeina žiemos laiku – sodas pražydė́jo. [Sugrįšiu, ] kai an pečiaus žirnius sės, kai kačerga pražydė̃s. Sesyt sesytė, jaunoji mano, kad ji. pražydės, tai aš parjosiu. Kap sesutė rūtą sės, an rytojaus pražydė̃s, tada mano jaunos dienos pas motulę vėl sugrįš. [Vainikėli, žaliukėli, ] kaip tu žalias pražydė́si, aš jauna tekėsiu. Pražydmi. Kai užsėdau už skomelių, pražydėjau kai roželė. Tai iš tę, tai iš tę laimė pražydės. Vieną sykį tie jau žydėjo, antrą sykį nebipražydė́s, vieną sykį tu jauna esi, antrą sykį – nebibūsi. Atiduos, kai basliai pražydės. <br/>2. <span class="explanation">nužydėti, peržydėti: </span> Žolė pražydė́jo. Pražydė́jo rožė, po dienos numetė lapus. Mūs jaunystė greitai pražydėjo. <span class="explanation">žydint praleisti: </span> O tu viena, kai žiedas, dieneles pražýdi. Pražydėjus jaunas dienas, puolei į vargelį. <br/>3. <span class="explanation">būti subrendusiam: </span> Nuotaka, pražydėjusi merga. <br/>4. <span class="explanation">imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: </span> Vakarų Europoje buvo pražydėję benediktinai. Pražydėjo nauja draugija. <br/>5. <span class="explanation">apsitraukti pelėsiais: </span> Negi išmesi pražydėjusią duoną – suvalgom. <br/>6. <span class="explanation">praleisti laiką ilgai ką dirbant: </span> Su tuo audimu, mergele, staklėse pražydė́si. Pražydė́si, ligi išausi. <br/><b>razžydė́ti</b>. <span class="explanation">sužydėti: </span> Razžydė́jo kvietkai labai gražiai. Šiemet i nerazžydė́ [jo] liepai. Razžydė́j [o] sodai, alne balta nuog žydeklių. Stato butelin: ar razžydė̃s tos vyšnios? <br/><b>sužydė́ti, </b>sužýdi (sùžydi), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">imti visiems žydėti</span>. Sužýdi lubinai, aparia, sėja rugius. Kap alyvos sùžydi, namas kap iš atvirutės. Vasarą ka sužydė́s [gėlės], tiek gražiausiai būs. Kap buvo slyvos sužydė́ję, tai visas kiemas tik baltavos. Ka tie alyvai kumet sužydė́s, tiek gražus tas takiukas buvo, tiesiai į gonkas. Viešnės sužýda ankstybėse, tankiai nušaldo. Kaip sužýdi [bezdai], tai mėlyni, balti, teip gražu, teip kvėpia. Ankstyvos [bulvės] sužydė́ję, o kas bus – než [i] nia. Bus jie ten, kai paparčiai sužydės. <br/>2. <span class="explanation">apsidulkinti vienas kito dulkėmis: </span> Burokai su burokėliais susižýsti. Kai bulba tai susižýdžia, kažin agurkai? Buvo viena geltonoja [morka] ir susižydė́jo. Tuščiaviduriai žiedai susižýdžia su pilnaviduriais ir būna sėklų. <br/>3. <span class="explanation">suklestėti: </span> Prisiekęs pastangas visas padėti, kad tėviškė galėtų sužydėti. Sužydė̃s tau visa, kad vagia šiokis tokis. <br/>4. <span class="explanation">sužibėti, suspindėti: </span> Išėjus iš bažnyčios ir susitikus šventoriuje, merginų ir vaikinų skruostai nesužydi, akys nesuspindi. <br/>5. <span class="explanation">supelėti, suplėkti: </span> Padedu ant pamato, apvožu, al’ pražysta [duona], sužydė́jusios i nebgal bevalgyti. Valgyk sužydėjusią duoną – perkūno nebijosi. <br/>6. <span class="explanation">pradėti žydėti</span>. <br/>7. <span class="explanation">pasidaryti gražiam, subręsti: </span> Merga greitai sužýda, ale i páržyda greit. <br/><b>užžydė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pražydėti: </span> Ažžydė́j [o] gėlės. Ažužydė́ [jo] žolynas. Užžydė̃s sodas po šventam Jurgi. Kap žužýdi kanapės, išrinkdė jas. <br/>2. <span class="explanation">pradėti pelėti: </span> Mūsios lubos ažžydė́ję, visos baltos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.