žýminti (-yti), -ina, -ino. žỹminti.
1. daryti žymę, ženklinti: Pažymiu, žyminu. Žýmink grūdus, kad būtum pažymu. Ženkliname (žyminame) kaktą žyme kryžiaus švento. Dūmų stulpas žymino priepuolio vietą. Baisių atėjūnų buvimą žymino stulpai dūmų ir liepsnų.
2. reikšti: Toji sėkla, kuryji inpuolė tarp erškečių, žýmina tuos, kurie norint girdėjo žodį Dievo, bet nuog rūpesčių ir lobių ir nuog gėrių gyvatos eidami nusmelkia ir notneša vaisiaus. Baltas o šviesus rūbas, kurime jomus angelas parodės, žýmina pergalėjimą V [iešpaties] Christaus (ir visų ištikimųjų sąnarių jo) nuodėmės šatono ir mirimo. Vardas pats pilė nuo žodžio pilti rodo, ką jis žymina, nesgi kalnėnai ir žemaičiai strūnijo tas piles tokiu būdu. Tuodu žvirbliu tikrai mumus žymina du zokanu mūsų: seną ir naują, kuriuose abiejuose esme kaltėje surišti. Kas tu esi? Kame žmogus Dievą kaip vaizdas jo žymina ir rodžia?. Ant to ižplūdimu vandenio ir kraujo iž šono Viešpaties žýminas mumus du pirmiausiuoju Sakramentu. Kas dabar žyminos anuo čėsu Egipte ir ant daug kitų vietų.
3. darytis žymiam, matomam, reikštis, rodytis: Dienelei žyminanties ans atsigulo ir užsnūdo. Ką tik parvažiavo, žiūria, ka dienelė žyminas.
4. pripažinti savu, saviškiu, pažinti: Šis, į svetimąjį žiūrėdamas, pradėjo žymintis ir jį kaip savo buvusįjį krygskamerotą išpažino.
5. pasižymėti, išsiskirti: Kad patys atmonai nu kitų kareivių tiktai narsumu, kantrybe ir buklumu težyminos, tad ir kareiviai tais pačiais privalumais tenkinos, ir buvo vyrai ne į kelnes kišamys.
atsižýminti. pažyminti
3. Jau niekas nepasakys, kad jis neatsižymino rusifikacijoje.
įžýminti. padaryti žymę, įženklinti: Įžyminu, žymę darau. Savo žąsis įžỹmino marti.
išžýminti. ryškiai pažymėti, įspausti žymę.
pažýminti.
1. paženklinti, padaryti žymę: Ir kaip vagis, kad avį pavagia, nuplėšia nuog jos žymę Viešpaties jos tikro ir pažýmina ją savo žyme. nurodyti: Ir nuejo vienuolika mokytinių Galilėjon and kalno, kame Jėzus jiems pažymino. Ir pažyminau žmonėmus mano, Izraeliui, vietą ir įsodinau jį. Reikia žinot apie septynis sakramentus ir priimdinėt juos savu metu, kad liepia ir paženklina (pažymina) Bažnyčia Dievo.
2. paskirti: Ir atskirs jį, ir pažymins jo dalią su veidamainiais. Ten bus verksmas ir griežimas dantų. Idant vėl ir mes tais pavaizdais pajudinti, jei ne visą naktį, tad vienok kokią dalelę nakties ant maldos pažymintą turėtumbim.
3. pažymėti: Žydpilės istorija da nebuvo turėjusi pažyminto taip garsaus didžiadarbio. Vokietija ne tiktai tuomi pasižymino.
sužýminti. sužymėti, suženklinti: Paišeliu sužyminau, suženklinau kone visus lapus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.