žýmyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo).
1. žyminti 1: Viksvos laiškai šakniniai nervuoti, nervum dum iškeltesnium žymyti. Kietosios [balsės c, s, z] tada netura ant savimi nė jokios žymės, o minkštosios žymijas žyme dešinąja.
2. išskirti: Ant ko pažysiu, ant ko žymysiu, bernyt, tavo laivelį.
3. žyminti 2: Ketindami išreiškėti vardus Lietuvos kunygaikščių, turime pirma gerai suprasti, ką žymyja pats žodis kunygaikščio. Kavojimas nuotakos po brageliu arba po paklode žymyja, jog duktė čia pas savo tėvus buvo taip mylima, čėnavojama, kad nė dulkelė, nė raselė ant josios neužkrito.
4. žyminti
4. Drąsiai tu smerties žymykis.
apsižýmyti; . neatpažinti, supainioti.
įžýmyti
1. įžyminti: Šv [enčiausia] Panele! Įžymyk ronas tavo širdėj muno. Įžymyk širdis mūsų tuomi vardu savo, idant jos visumet pri tavęs prigulėtų.
2. įsisąmoninti, įsidėmėti.
3. susipažinti.
pažýmyti. pažyminti:
1. Pažymyt ką.
2. Pats ciecorius, pirma eidams, į pulkus pažýmyjo.
3. Šitie porciunkulos atlaidai dar ir tuomi nuo kitų atlaidų pasižymijo.
užžýmyti. paskirti: Ažužymiju, paskiriu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.