x
jaũnius, -ė. jauniausias šeimoje, jaunesnysis brolis ar sesuo; jaunis: Jie ramiai sėdėjo prieblandoje, vyresnysis atsirėmęs į sieną, o jaunius alkūnes pasidėjęs ant kelių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.