.
jéib. jeĩb.
1. jei 1: Jéib aš būčiau žinojus, būčiau niekaip nėjus. Rodosi, jeib gali būti gražiau, tai tik pačiame danguje! Jéib būtau žinojęs, kad tu ateisi, būtau neišėjęs. Jéib tu neini, ir tiek, bene būtų vilkte nuvilkę. Jeib tu ne naras (kvailys) buvęs, nebūtumbei manęs klausęs. Esam prigėrę ir privalgę, jeib tik gegutės pieno dar trūktų. Jeĩb aš jauna įpulsiu, į dugnužį nugrimsiu. Ak, jeib tu ant mano prisakymų dabotumbeis, tada tavo pakajus būtų kaip vandens srovė.
2. nors, kad ir. Jeib ir aš jauna čia nevaikščiosiu, vaikščios mano broleliai. Jeib ir gražus bernelis, jeib ir ramus namelis, leisk mane, bernužėli, mamužės aplankyti. Jeib mažas žirgelis, tymas balnelis. Jeib neateisi, vis tiek pranešk. Ingi kokius jeib sunkiausius griekus impuoli. Jeib kaipogi rūpintųsi apei vaikus savo.
3. kad, idant. Saugokis, jeĩb ne ką pameluotumbei. Dabok, jeib tą vis išprovytumbei. Tai mums apsakyta, jeĩb žinotumbim. Eik, jeĩb nepasivėlintum. Visi greitai iš stubos iššoko, jeib nuo vežimėlio vislab, ką jis parvežė, nuimtų. Ėmė avilius kilot, jeib sunkiausį tropytų. Ji tuojau pasivadino keturis vyrus užrištoms akimis, jeĩb jie jai tą raštą paskaitytų. Jis ėmė žolių, jeib (kad) pasigautų (pasitaisytų) . Bėgu bėgu į giružę, jeib mokinčiaus čia dainų. Naktimis ateit mažos kandžių kirmėlės, tykodamos pri jų įsigauti, jeib savo kiaušius čia padėtų. Kas tau daryti puolas, jeib save ir savūsius vėl pašelptumei. Trūbijo, jeib dragūnai keltų. Jeib nepasivėlytų, ėjo jis šiandien trumpiausiu keliu. Šitai daro, jeib jiemus ir ištikimuosius jų piemenis. išpeiktų. Jeib jisai badu nenumirtų. Ir atnešė vaikelius, jeib jų dasilytėtų. Jeib nesakytų, uždraudė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.