jeibingas

jéibingas, -a (= eibingas).

1. kuris daro eibę (žalą): Jeibingoji audra.

2. kuris išdykauja; . jeibė 2: Jéibingas žmogus – jeibininkas.
jeibingai. [Jos] vaikiškos lūpelės juokės jeibingai.

3. ydingas, su ydomis: Jéibingas arklys. Netvirti jie buvo, tai tiesa, bet ir nejeibingi. Prūsų rašyba vietlinksnio dgsk. yra jeibinga.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>jéibingas, </b>-a (= eibingas). <br/>1. <span class="explanation">kuris daro eibę (žalą): </span> Jeibingoji audra. <br/>2. <span class="explanation">kuris išdykauja; </span>. jeibė 2: Jéibingas žmogus – jeibininkas. <br/><b>jeibingai</b>. [Jos] vaikiškos lūpelės juokės jeibingai. <br/>3. <span class="explanation">ydingas, su ydomis: </span> Jéibingas arklys. Netvirti jie buvo, tai tiesa, bet ir nejeibingi. Prūsų rašyba vietlinksnio dgsk. yra jeibinga.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.