x
jéibininkas (-inykas), -ė (= eibininkas).
1. kas daro eibes (žalą): Jis toks jéibininkas. Kovvarnis tai pirmosios rūšies jeibininkas. Ten yra spąstai jeibininkams. Jeibininkė kiaulė su branktu.
2. išdykėlis, pokštininkas: Sužiūrėsi jo, anas visą gyvenimą jéibinykas toks buvo. Šis vaikas didelis jeibininkas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.