jiẽgti, -ia, -ė.
1. jėgti: Jis nejiẽgia palaukt, iki pareisiu.
2. raginti, varyti: Jiegì jiegì, jiegì jiegì, tai da nueis ką padaryt, o jeigu ne, tai ir miegos visą dieną.
3. trenkti, mušti: Jis jiẽgė kumščiu į stalą. Kad jiegì, tai dabrai jiẽk.
nujiẽgti. nujėgti:
1. Jis ant kupros nepaneša, nenujiẽgia. O mano kuinpalaikis klampodams žengt nenujiẽgia.
2. Jis dalgės nenujiegia įtverti. Nekaip nujiegia pasiūti, kad, žiūrėk, kam tik siuva, tas sako, kad vis ko nors trūksta. Nebijok, ir aš čia nujiegiù, kaip ką reik daryt. Jau tėvas suseno, nieko nenujiẽgia. | Gal ką nujiegi (numanai, žinai) apie jį?
3. nunešioti: Ot, kad nujiegė padus!
pajiẽgti. pajėgti: Mūsų jaučiai daug pajiegia. Ar pajiegì daug? Nepàjiegia dirbt. Aš pajiegtáu dar ir išminti [linus],
tik už tų dulkių negaliu. Kiek dirbau, tai dirbau, o dabar nepajiegiù. Ak, jis tai pajiegia darbuit, ale tik tingus. Gulėt atsibodo, darbo dirbti nepajiegia – silpna. Mykolas, pagriebęs didžiausį kūjį, drožė kiek pajiegdamas velniui į kaktą. O jeigu nekurių žodžių nepajiegs išmanyt vaikai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.