jokė́tis, -ė́jasi, -ė́josi. gaivintis, gyti, gautis, peikėtis: Pavasarį visa pradeda jokė́tis.
atsijokė́ti
1. atsigauti, atsipeikėti: Buvo numirštąs – atsijokė́jo. Atsijokė́jau bent kiek ir vėl apsirgau. Nespėjau iš nustebimo atsijokė́t. Padėk, kad eičiau, galvą apsukęs, nebeatsijokėdamas savo tinginio.
2. atgauti sąmonę: Taip smarkiai susitrenkė, lėkdamas nuo vežimo, kad po pusadynio tik atsijokė́jo. Pritrenktasai gana greit atsijokė́jo. Kad pylė akmeniu galvon, tai vargiai atsijokė́jau! Kai nulėkė nuo arklio, tai ilgai negalėjo atsijokė́t. Buvo apslobęs, bet greit atsijokė́jo.
3. susiprasti, susigriebti, atsiminti: Atsijokėjau negerai padarius, kai jau buvo po laiko. Atsijokėjus moteriškė pradėjo gailėtis prarastų pinigų. Tik dabar atsijokė́jau, kad vakar nepasidariau kirvakočio. Pakviesta šokt, betgi atsijokėjo, šoko stačiai ir ėmė kaip padūkusi suktis. Tik veikiai atsijokėjo čia jį nebe vieną tokį esant. Gerai, kad atsijokė́jau, o ne, tai būč sprandą nusisukęs. Niekaip aš atsijokė́t negaliu, kaip te buvo, ba labai girtas buvau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.