juokìmas. juokìmos. → juoktis 1: Jų juokims. Pilvą net įsopo nuo juokìmos.
apjuokìmas.
1. → apjuokti 1: Neduoda praeiti, nepadarę kokio apjuokimo. Pirmamęjime apijuokimè. Papildyta esti dūšia mano apjuokimu biagotųjų (= bagotųjų?).
2. apkerėjimas: Jau čia koks nors apjuokìmas.
išjuokìmas. → išjuokti 1: Tai tik išjuokimas. Ar nenagradysi jį už nuplėšimą šlovės jo ir už išjuokimą? Bijojau išbarimo, jauno bernyčio išjuokimo. Jį nutarė už išjuokimą karaliaus pakart.
nusijuokìmas. → nujuokti 2: Skanus nusijuokimas. Juokas, nusijuokimas bei ėjimas jį išrodo.
pajuokìmas. → pajuokti 1: Kentė ji neteisybę ir pajuokimus. Vaikai dainavo pajuokimo dainas. Ideologinių persimetėlių pajuokimui daug vietos yra paskirta ir P. Cvirkos dviejų tomų satyriniame romane. Tai didžiausia nesąmonė ir pasijuokimas iš demokratijos principų. Daina meisteriui atrodo tik pasijuokimas iš dainos.
prasijuokìmas. → prajuokti 2: Nepažįstamasis papeikė jos prasijuokimą.
susijuokìmas. → sujuokti 2: Ne vietoj tas jo susijuokìmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.