kabinėtis

kabinė|tis, kabinėjasi, kabinėjosi džn. mžb. kabintis.
1. stvarstyti, kibti: Paukštis vikriai savo kojelėmis kabinėjasi į uolas. Už tvorų kabinėtis
2. prk. priekabių ieškoti: Kabinėtis prie ko dėl menkniekių. kabinėjimasis.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kabinetis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

A
Ą
B
C
Č
D
E
Ę
Ė
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
M
N
O
P
Q
R
S
Š
T
U
Ų
Ū
V
Z
Ž

Kalbų žodynai Jaunimo žodynas Vertimas Terminai Tarptautiniai žodžiai Vardai Pavardės Kirčiavimas Sapnininkas Vietovardžiai Žmonių paieška

Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv

Įrašas
Paaiškinimas	kabinė\|tis, kabinėjasi, kabinėjosi džn. mžb. kabintis. 1. stvarstyti, kibti: Paukštis vikriai savo kojelėmis kabinėjasi į uolas. Už tvorų kabinėtis 2. prk. priekabių ieškoti: Kabinėtis prie ko dėl menkniekių. kabinėjimasis.