x
kabin|ti, kabina, kabino
1. daryti, kad kabėtų: Kabinti kailinius ant kablio. sngr.: kabintis ant pečių kuprinę.
2. sieti kabliu: Duris kabinti (kabliu).
3. siekti, liesti: Rogės žemę kabina. prk.: Nekabink to pikčiurnos.
4.
semti, imti: Kabinti medų, košę.
5. šnek. smarkiai eiti, bėgti, kopti ir pan.: Kabinti į kalną. kabina, kiek kojos neša. kabinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.