x
kaišio|ti, kaišioja, kaišiojo
1. džn. kišti 1: Pagalius kaišioti į ugnį. Galvą pro duris kaišioti
2. davinėti: Motina sūnui vis kaišiojo geresnius kąsnelius. Savo patarimus kam kaišioti kaišiojimas Žiūrėk: [kišti].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.