x
kalbin|ti, kalbina, kalbino
1. traukti į kalbą, šnekinti: Meiliais žodeliais kalbina. Ir daktaras ligonį kalbino, bet neprakalbino.
2. vadinti, kviesti ką daryti: kalbina mane dar sugrįžti. kalbina važiuoti. kalbinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.