x
kal̃bos. gandas, paskala, apkalbėjimas: Didžiosios kalbos eina iš pavydo. Žmonės be niekur nieko kalbàs paleidžia. Apleido kalboms: ir šioki, ir toki. Bijau, kad neiškiltų kalbų̃. Nuo žmonių kalbų ir po puodu nepasislėpsi. Kalbų ir vėjų nesugaudysi. Po sodžių kaimynai kalbas išnešiojo. Kaip žalioj girelėj vėtra medžius laužia, taip ir mane jaunuolėlę žmonės kalbõm plaudžia. Jas. kalbelėms valgydina, ašarėlėms girdina. Apkėlė mane sunkioms kalbẽlėms. Ne tiek žylelės raibų plunksnelių, kiek ant manęs kalbẽlių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.