kandė̃. kándė.
1. kandis 1: Sauso vilnono kañdės neėda. Kándžių suėstos skarelės. Vilnonius daiktus reikia dėt pagalvėn, tada kándės nekapoja. Tu. beveliji, idant rūbus. kandės ėstų. Sugrauš kirmėlė, arba kándė.
2. žmogus, kuris kitam nori pakenkti: Kandė žmonių ir buvo tas seniūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.