kankin|ti, kankina, kankino teikti skausmo, kamuoti, varginti; neduoti ramybės: Liga žmogų kankina. Jie kalėjimuose buvo kankinami. prk.: Sąžinė kankina. sngr.: Aš dėl tavęs kankinausi (sielojausi). kankinimas: Gyvulių kankinimas
(varinėjimas, alkinimas). kankinimasis kankintojas, kankintoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.