kantrùmas. kañtrumas. → kantrus 1: Eitu aš nu tavęs šalin: netenku kantrùmo. Tiktai pats save į tokį nekantrùmą veda. Visu savo kantrumù nieko neištaisė. Kantrumas ir mokslas apveik ir uolas. Ko norėjau, kantrumu pasiekiau. Be kantrumo nebėra gerumo. Nutilo senukė, jis mislijo, kad iš kantrumo tyli. Ir kantrùmai gi tavo! Nematytas to vaiko kantrùmas! Širdį reik rėdyti su tikru kantrumu. Tikra meilė be kantrùmo būt' negal'. Neturėjo kantrumo. Idant mumus duotų tikrą. kañtrumą. Su kokiuo. kañtrumu ir stiprumu turi laukt ižpildymo. Ragina mus. kantrumop. Kantrumą didį ligo turėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.