.
kapõčius (кaпaч, kopacz).
1. žmogus, kuris užkasa duobę, laidojant numirėlį: Buvo pasiliecavoję kapõčiais: kur rasdavo numirėlius, vilkdavo, kavodavo. Jis kapočių neklausė, kas taip grãbą išdabino.
2. kas tvenkinius, kūdras kasa.
3. kas griovius kasa, grioviakasys: Parsivedžiau kapõčių, kad ravą iškastų. Kapočiai iškasė grabę. Šį ežerėlį, sako, kapõčiai iškasė.
4. stepių erelis.
5. toks vabalas, duobiakasys (Necrophorus vespillo).
6. kauptukas, kapstukas: Tokiais kapočė̃liais bulves apžardė. Kaip ateisi bulvių kasti, atsinešk ir kapočėlį. Bul'bas apkasinėjam kapočėliais, kapčeliais.
7. trečioji paveiksluota korta, kojinis, valetas: Dar turėjęs trupų kapočių! Neduok jam pinigų, ale duok vynų kapočiuką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.