kartùmas. → kartus:
1. Uogos turi daug kartùmo. Į kisielių dėjo anglis, kad kartùmą ištrauktų. Apynius, troškiausiai suvirintus, pylė į alų, kiek reikėjo kartùmo. Apynio kvepąs kartumelis duoda alui ne vien stiprį ir sveiką skomą, arba gardumą, bet dar ir tvirtį. O iš to išaugo tabaks, visokio kartumo pilnas. Dažnai saldumas virsta kartumu. Be drąsos vyras – kap be kartumo pipiras.
2. Nusprendusi buvo. piktai į akis jam išdrožt visą kartumą. Kartumo jausmas augo jo gerklėj. Kartumas smaugė gerklę, ir nusivylimas suspaudė širdį. Tasai juokas nebuvo paprastas, nerūpestingas, o kupinas kartumo. Per daug buvo sieloje kartumo. Kažkoks kartumas suėmė jai krūtinę. Daug prityrė visokių šios pakalnės kartumų. Tuo parodė kartumą ir sunkumą kančių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.