kaupikas žr. kauptuvas kaup|ti, kaupia, kaupė
1. kaupą daryti, kasti į krūvą.
2. apkasinėti, kaupuoti: Jie bulves kaupia.
3. prk. telkti, rinkti: Kaupikas jėgas, dėmesį. Kaupikas kapitalą. sngr.: Kartėlis kaupėsi jo
širdyje. kaupėjas, kaupėja dkt. kaupikas, kaupikė dkt. kaupimas kaupimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.