.
kãzilas (kazilai).
1. suremta gegnių pora, gegnės, sparai: Dengant stogą čerpėms, reik tvirtų kazilų̃. Jau baigia tvartus statyt, tik kãzilus dar turi pastatyt. Jau nupuvę kazilaĩ. Namą jau pastatė, rytoj kãzilus dės. Kūtės sienos jau išvarytos, reik tik kazilus pakelt. Kazilus pakėlus, talkininkai pagamina iš žalių medžių šakučių vainiką. Išvedė sienas, kazilus pakėlė ir lotų prikalo. Na, ar jau sukirpot kazilus? Nesutrumpyk kazilų, bus lėkštas stogas. Rąstus ir kãzilus penkis kartus už save didesnius nešu.
2. gulint per kelius sulenktos kojos: Vaikas ir typso kãzilus (kelius) pakėlęs. Kazilus jis stato, t. y. rietus surietęs aukštynaikas guli.
3. ožys linams priveržti, galvenas šukuojant: Linų pėdą prisiriša prie kãzilo ir šukuoja. ožys rugiams blokšti: Paskolink kãzilą rugiam nublokšti.
4. tilto ramstis, paramoklis: Tai daug vandenio upėj, net kazilų nesmato.
5. eglės šaka tvorai tverti, statinis: Eglišakių prisivežėm, galėsime prisidirbti kazilų tvorai tverti. Daugiausia tveria tvoras kazilais. Ogi žiūriam – išlenda pro galą šiekštos gyvatė storio kaip geras kazilas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.