x
keik|ti, keikia, keikė sakyti piktus, šiurkščius žodžius; vadinti piktais, šiurkščiais žodžiais, plūsti: Keikti savo nesėkmę. keikiamas žodis (keiksmas). Perkūnais keikia. keikiamas ožys tunka (folkloras). sngr.: Pats keikiasi
ir kitus keikia. keikėjas, keikėja dkt. keikikas, keikikė dkt. keikimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.