x
keleiv|is, keleivė dkt. kas vyksta kuo arba pėsčias: Ä–jo per kaimą keleivis keleiviai lipa į traukinį. Oro keleiviai. Sakalas keleivis (zool. Falco peregrinus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.