x
kéltava. keltavà.
1. keltuva 1: Kéltava nusisuko ragą. Tau tik kéltavos ganyt! Inė̃ [jo] pirkion kap keltavà. Paki kéltavas ginsma laukan, tai ir žolė sužels. Kiek keltavų laikot žiemą? Visi grūdas kai kéltavos. Ir eina per lauką kai keltavos. Sugenam kéltavų kokį dvidešimt štukų. Kéltava vūgẽnas linksma tvarte.
2. storžievis, šiurkštus žmogus: Ak tu, kéltava, ką tu padarei! Ot koks kéltava, išvijo marčią iš namų!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.