keltava

kéltava. keltavà.

1. keltuva 1: Kéltava nusisuko ragą. Tau tik kéltavos ganyt! Inė̃ [jo] pirkion kap keltavà. Paki kéltavas ginsma laukan, tai ir žolė sužels. Kiek keltavų laikot žiemą? Visi grūdas kai kéltavos. Ir eina per lauką kai keltavos. Sugenam kéltavų kokį dvidešimt štukų. Kéltava vūgẽnas linksma tvarte.

2. storžievis, šiurkštus žmogus: Ak tu, kéltava, ką tu padarei! Ot koks kéltava, išvijo marčią iš namų!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'keltava' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x