kentė́tojas, -a.
1. kas kenčia: Vienok ne kiekvienas kentėtoju skirtas.
2. kankinys, kankintinis.
atkentė́tojas, -a. kas atkenčia: Atkentėtojai už gera valia atstovaujamas minias, už jų teises, nuoskaudas ir troškimus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.