kerėplin|ti, kerėplina, kerėplino
1. šnek. nevikriai eiti, lipti: Kur dabar kerėplini? sngr.: Jau kerėplinasi už stalo.
2. šnek. netvarkingai dėti, krauti. kerėplinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.