kero|ti, keroja, kerojo
1. gerai augti, šakoti, plėstis, kerėti: Apyniai, bulvės, usnys keroja.
2. prk. įsigalėti, stiprėti, plisti: Žmonių visokios ydos keroja. kerojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.