kibitka

kibitkà (кибиткa).

1. vežimas su stogu: Išėjo sėstis į odinę kibitką.

2. rogės, šlajos: Važiuoja, į kibitką atsisėdęs. Pasidirbo kibitkė̃lę, tai dabar ir laksto iš vieno krašto kitan.

3. ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė: Kibitką uždėjau ant rogių ir išvažiavau žvyro vežti. Pataisyk gerą kibitką, kad galėčio gerą vežimą žvyro prikrauti. Besklendant ragėms, iškrito iš kibìtkos.

4. ant vežimo uždedami rėmai, drangos: Uždėk kibitką, bus platesni ratai. Nuimk nu anų rogių kibitką – juk į mišką važiuosi.



Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'kibitka' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x