x
kibitkà (кибиткa).
1. vežimas su stogu: Išėjo sėstis į odinę kibitką.
2. rogės, šlajos: Važiuoja, į kibitką atsisėdęs. Pasidirbo kibitkė̃lę, tai dabar ir laksto iš vieno krašto kitan.
3. ant rogių ar vežimo uždedama išgaubtu dugnu, išverčiama dėžė: Kibitką uždėjau ant rogių ir išvažiavau žvyro vežti. Pataisyk gerą kibitką, kad galėčio gerą vežimą žvyro prikrauti. Besklendant ragėms, iškrito iš kibìtkos.
4. ant vežimo uždedami rėmai, drangos: Uždėk kibitką, bus platesni ratai. Nuimk nu anų rogių kibitką – juk į mišką važiuosi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.