x
kieminink|as, kiemininkė dkt.
1. v. istor. didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvaro pareigūnas; kaimo savininkas.
2. ryt. kas mėgsta kieminėtis, svečiuotis.
3. tarm. kaimo gyventojas, kaimietis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.