kirmėl|ė
1. pailgas, kiaušinėliais besiveisiantis šliaužiojantis arba plaukiojantis daugialąstis bestuburis: Kirmėlė rėplioja, šliaužia. Vaikas turi kirmėlių (askaridžių).
2. vabzdžio lerva: Kirmėlės
ėda kopūstus.
3. šnek. gyvatė. kirmėlės dgs. zool. kiaušinėliais besiveisiančių bestuburių tipas (Vermes): Apvaliosios kirmėlė (Nemathelminthes). Žieduotosios kirmėlė (Annelides) kirmėl|ius, kirmėlė dkt.
1.
kirmėlių rankiotojas.
2. senoviškai burtininkas, gyvačių kerėtojas, žavėtojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.