x
klaidžio|ti, klaidžioja, klaidžiojo
1. nerasti kelio, klajoti: Miške, dideliame mieste klaidžioti prk.: Jo akys klaidžiojo po minią.
2. vaikštinėti: Klaidžioti per žmones.
3. prk. nerasti tiesos: Klaidžioti tamsybėje. klaidžiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.