x
klaik|ti, klaiksta, klaiko
1. eiti iš proto, kvaišti: Iš didelio rūpesčio galva klaiksta.
2. darytis klaiku, baisu. klaikimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.