x
klajójimas. → klajoti.
1. klaidžiojimas, bastymasis: Tai buvo nuolatinis jo klajojimų draugas. Per seminarines pratybas auklėjami būsimieji mokslininkai, saugojami nuo nereikalingų klajojimų.
2. paklydimas, erezija: Kurie klajojimai apie mokslą krikščioniškąjį yra kaltintini ir atmestini. Buvai mistru klajojimo tapęs, esi mokytiniu tiesos. Nėra nieko kito, tiektai sektos, kitokumai, klajójimai.
2. neklaidingumas, nesuklydimas: Dėl popiežiaus neklajójimo ginčytis.
3. kliedėjimas: Toks jo klajójimas – man pernakt nedavė sumerkti akių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.