klaudìngas, -a. kliaudingas 1: Viename daikte buvo klaudinga: turėjo ukvatą šį tą iš valgymo pagautie. Ir tas buvo dar per didei klaudingą laikomas. Kas. savyje klaudingas, tasai netur artintis apieravot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.