x
klės|ti, klesčia, klėstė
1. šluoti šapus nuo grūdų: Jis su šluota grūdus klesčia.
2. siausti, gaubti: klėsk vystyklu vaiką. prk.: Mišką klėstė rūkas. sngr.: Klėstis skara.
3. skleisti, plėsti: klėstė klevas
lapelius plačiausiai.
4. vešėti, gerai augti: Rugiai pradeda klėsti klėstimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.