x
klėt|is, klėties m. trobesys ar trobesio dalis javams pilti, drabužiams laikyti, miegoti, svirnas: Pilna klėtis grūdų. Kai aš ėjau per klėtužę, klėties grindys linko (d.). Aukštoj klėtelėj miegojau (d.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.