x
miego|ti, miega, miegojo
1. būti miego būsenoje: Saldžiai, ramiai, kietai, gardžiai miegoti Nemiegota naktis. Dirba kaip miegodamas (pamažu). Miega kaip zuikis (budriai). prk.: Miega po sniegu žemė. Miega
jausmai.
2. gulėti miego būsenoje: Miega lovoje, ant sofos, daržinėje ant šieno, palapinėje. Eina miegoti su vištomis (anksti). miegojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.