miega žem. aruodas miego|ti, miega, jo
1. būti miego būsenoje: Saldžiai, ramiai, kietai, gardžiai miega Nemiegota naktis. Dirba kaip damas (pamažu). Miega kaip zuikis (budriai). prk.: Miega po
sniegu žemė. Miega jausmai.
2. gulėti miego būsenoje: Miega lovoje, ant sofos, daržinėje ant šieno, palapinėje. Eina miega su vištomis (anksti). jimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.