x
kniáu. kniaũ
1. miau. Bernas paskavoj [o] žu kampo ir, nuduodamas katiną, ėmė kniaukti: kniáu kurniau, kniáu kurniau.
2. kau. Kniau-u-u sukniaukė ties galvomis sviedinys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.