x
kopuliúoti, -iúoja, -iãvo. kopūliúoti
1. mestis į krūvą, gausiai rodytis: Bitės kopuliuoja prieš spiečių. Pilnas avilys bičių tik kopuliúojasi ir nespiečia.
2. imtis, ristis, glėbiuotis: Žiūriu – piemens kopūliuojas ant grabkrančio.
3. taisytis, rengtis: Toks smarkus vyrukas, o kai ima kopūliúotis, tai kelias valandas turi išlaukti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.