kòš. kõš; kuzia. Kòš kòš kòš, kuzia kuzia! – kažin kas šaukia krūmuos arklį. Kòš kòš kòš abrako! Koš koš koš, raudeli! Paleido arklius prūdan gert ir kap pašaukė koš koš koš, tep ir parlėkė visas trejetas namo. Kòš kòš, šaukdamas arklį prie vandens. Kõš kõš, atnešiau tau tyro vandenėlio, grynų avižėlių. Kuziute, kuziute, kõš kõš kõš kõš! Kai aš tavę. ieškojau, ieškodamas po miškus koš koš klykojau. Tolei kòš kòš, kol apinasriu apmauna (tol geras, kol prišaukia) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.