x
kot|as
1. įrankio ar daikto dalis, už kurios laikoma, kuria remiamasi: Kirvio, peilio, plaktuko kotas Grėblio, dalgio kotas Vėliavos, ieties kotas Stūmoklio, vožtuvo kotas
2. žolės ar lapo, vaisiaus šakutė,
stiebas; grybo kojelė: Kopūsto, kriaušės kotas Į pat kotą (kaip reikiant, tinkamas). Iš koto virsti (senti). Kuris kotas (klausiant nustebus, supykus). Nuo koto nusivaryti (nusilpti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.