kraipy|ti, kraipo, kraipė džn. kreipti.
1. į šalis sukioti: Katė uodegą kraipo. Ūsus kraipyti sngr.: Nesikraipyk, ramiai sėdėk.
2. prk. pateikti neteisingai, melagingai: Faktus kraipyti kraipymas kraipytojas,
kraipytoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.